Šventojoje ir Neringoje NT ekspertai neįžvelgia nieko naujo – įsisenėjusios problemos neleidžia išjudinti rinkos. Tačiau nerimą kelia Klaipėda, kurioje ne tik nevyksta didelių statybų, bet ir gyventojai iš miesto keliasi į rajoną.
Palangos rinka – pakilime
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, pastaruoju metu butų rinka pajūryje yra istoriškai viena aktyviausių. Tai įrodo Registrų centro duomenys: pernai Palangoje parduoti 496 butai – tai 36,6 proc. daugiau nei 2015 metais, o Neringoje – 57 butai, o tai sudaro 11,8 proc. daugiau nei užpernai.
„Įspūdingą sandorių šuolį Palangoje reikėtų aiškinti ne ypač gerais 2016 metų rezultatais, o santykinai prastais 2015 metais, kai po euro įvedimo rinka buvo apmirusi, ypač pirmąjį pusmetį. Be to, neigiamas pasekmes nekilnojamojo turto rinkai sukėlė ir dėl Rusijos-Ukrainos konflikto įvestos sankcijos Rusijai, dėl kurių 2015 metais kone perpus sumažėjo svečių iš Rusijos skaičius. Palangos rinka kiek labiau įsibėgėti pradėjo tik antrąjį 2015 metų pusmetį, o rinkos augimas tęsiasi iki šiol“, – 15min sakė jis.
Šių metų rezultatai, regis, neplanuoja nusileisti pernykščiams. Registrų centro duomenimis, per šių metų keturis mėnesius Palangoje jau parduoti 188 butai – tai 11,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Labiausiai prie tokio rinkos aktyvumo prisidėjo antro būsto pirkėjai iš įvairių Lietuvos regionų bei emigravę tautiečiai, kurie siekia investuoti uždirbtus pinigus, turėti būstą atostogoms ir pan. Manytina, kad panašus aktyvumas išsilaikys ir šiemet, tad galima tikėtis apie 10–11 proc. metinio sandorių augimo“, – teigė A.Antanavičius.
Didėjant paklausai, kyla ir kainos. Per metus Palangoje butų kainos pakilo 3,3 proc. iki 1060–1095 eurų už kv. metrą.
„Paprastai Palangoje naujos statybos (iki 2 metų senumo) butų pardavimai sudarydavo apie 25–30 proc. visų sandorių, tačiau per pirmus penkis šių metų mėnesius tokių butų dalis sudarė tik apie 13 proc. visų sandorių. Toks svorių persiskirstymas nulėmė, kad bendras visų butų kainų vidurkis padidėjo gana nežymiai“, – komentavo analitikas
Anot A.Antanavičiaus, prognozuoti, kaip šiemet seksis Neringai, sudėtinga, nes ši rinka labai maža – per metus vidutiniškai parduodama 60 butų. Per 2017-ųjų pirmus keturis metų mėnesius Neringoje parduota 16 butų.
„Panašu, kad ir 2017 metais matysime gana stabilią rinką. Tokia rinkos situacija leidžia prognozuoti, kad kainų lygis Neringoje turėtų taip pat išlikti stabilus“, – prognozavo jis.
Palangoje keičiasi pirkėjai
Nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ direktorės Onos Mackevičienės teigimu, šie metai pajūrio rinkoje išsiskiria besikeičiančiu klientų profiliu. Jei anksčiau brokeriai ir analitikai kalbėdavo apie mažų butų poreikį, kuriuos žmonės perka kaip investiciją, siekiant išnuomoti ir iš to užsidirbti, tai šiemet į pajūrio rinką pradėjo dairytis daugiau sau leisti galintys žmonės.
„Anksčiau visi orientavosi į tokius pirkėjus, perkančius būstą investicijai, tad plėtotojai vystė nedidelės kvadratūros butų projektus. Šiemet turtingi žmonės perka ne tik brangų, bet ir prabangų turtą – jo kainos prasideda nuo 300 tūkst. eurų. Ypač aktyvūs pastarieji du mėnesiai, per kuriuos turime daug susidomėjusių būtent prabangiu nekilnojamuoju turtu“, – komentavo ji.
Paklausus, ar, jos nuomone, plėtotojai spės persiorientuoti, O.Mackevičienė tuo neabejojo. Jos teigimu, kitąmet Palangoje turėtų padaugėti prabangių būstų projektų.
„Verslas Lietuvoje yra pakankamai gerai orientuotas ir jeigu šiandien reikėjo po 38 kv. m ploto ir iki 100 tūkst. eurų butukų, tai mūsų protingi verslininkai labai greitai persiorientuoja, ir neabejoju, kad 2018 metais bus pateikta prabangaus turto. O vidutinio lygio projektų paklausa turėtų sumažėti, todėl sumažės ir pasiūla“, – teigė „Rolijonos“ vadovė.
Šventojoje ir Nidoje – senos problemos
Tačiau Neringai ir Šventajai ekspertė gerų žinių kol kas neturi. Esą Neringos pagrindinė problema – susisiekimas, o Šventoji, nors ir turi potencialo, yra be vizijos.
„Neseniai turėjau klientą, kuris pirko butą. Jis pasakojo, kad visada norėjo gyventi Nidoje, bet kartą jam prisireikė nuvykti vėlai į darbą ir keltis keltu, kurio jau nebuvo. Negalėdamas atvykti į darbą, jis persigalvojo ir nusprendė nepirkti Nidoje nieko, nes tai sukelia diskomfortą. Pas mane daug žmonių ateina, kurie blaškėsi po Nidą ir visgi apsistojo Palangoje, vien dėl susisiekimo.
O Šventoji po truputį juda-kruta, bet kainos palyginti nedidelės ir ne veltui visi verslininkai sako, kad Šventoji – tai tokia Palangos podukra. Galbūt per mažai miestas ir savivaldybė rūpinasi Šventąja. Ji sovietmečiu išdarkyta ir neturi perspektyvos, gražios vizijos. Nors pakankamai lėtai, bet po truputį ten kažkas parduodama“, – tikino O.Mackevičienė.
Iš Klaipėdos miesto keliasi į rajoną
Tačiau, kalbėdama apie Klaipėdą, ji nebuvo tokia optimistiška: mieste nesimato didelių statybų, be to, žmonės iš miesto keliasi į regionus. Jai antrino ir agentūros „Vakarų NT“ vadovas Remigijus Pupšys.
„Metų pradžioje buvo pakilimas ir žmonės kainas kėlė į didžiąją pusę, bet logikos tose kainose nelabai yra. Ypač kai buto kaina prilygsta namo šalia miesto kainai. Gal dėl to atsisijojo butų pirkėjai ir daugiau perka rajonuose, individualius“, – sakė jis.
R.Pupšio teigimu, šių metų pradžioje nekilnojamojo turto brokeriai pajuto pagyvėjimą Klaipėdos rinkoje – žmonės daugiau pirko, pardavinėjo ir kėlė kainas, tačiau prieš vasarą sujudimas atslūgo.
„Metų pradžia buvo aktyvesnė, bet balandį–gegužę judėjimas nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjęs. Paprastai būna, kad kovą–balandį žmonės tampa aktyvesni, sukyla noras, bet mūsų agentūra pastebi vangesnį pirkimą, o kainos po truputį kai kur pinga. Gal tam įtakos turi atostogų laikotarpis“, – teigė agentūros vadovas.
