„Inreal“ grupė paskutinę gegužės savaitę paskelbė stabdanti kelis projektus, o įmonės vadovas Gediminas Pruskus 15min teigė, kad tai dar nepradėti statyti namai.
„Turime projektą Neringoje, kurio plėtra galėjo startuoti vasaros pradžioje. Taip neįvyko dėl pasikeitusios rinkos situacijos. Sprendimas dėl statybų pradžios šiuo metu yra nukeltas į rudenį. Kiti projektai nestovi vietoje – projektavimas vyksta toliau, nes kai nežinai, kada turėsi pradėti, svarbu išlaikyti žemo starto poziciją“, – aiškino jis.
Pasigenda valstybės pagalbos
G.Pruskaus teigimu, kitos pasaulio šalys ėmėsi aktyvaus fiskalinio verslo skatinimo ir laikosi principo, kad pirmiausia reikia suteikti paramą, o paskui tikrinti, ar ji visada panaudojama teisingai. O Lietuvoje, jo nuomone, viskas vyksta atvirkščiai.
„Pinigai nepasiekia verslo laiku – kuriami pertekliniai ir ypač formalizuoti apsaugos, kontrolės mechanizmai, tikrinimas vyksta toks nuodugnus ir lėtas, kad yra tikimybė, jog kai jis pasibaigs, skatinti jau nebebus ką. NT sektorius nėra išimtis ir lūkesčiai čia taip pat yra pagrindinis rinkos variklis. Šiuo sudėtingu laikotarpiu buvo sukurtų gerų mechanizmų, tarkim, nuomos kompensavimas, tačiau jis buvo suvaržytas naujais reikalavimais, pavyzdžiui, sutarčių registravimas Registrų centre. Tokie suvaržymai apsunkina procesą, ir jis tampa daug sunkiau įgyvendinamas“, – 15min kalbėjo jis.
G.Pruskaus nuomone, pavienės išmokos tinka trumpalaikiškai skatinti vartojimą, tačiau keli šimtai eurų nesprendžia galimų ilgalaikių komplikacijų.
„Gyventojai turi žinoti, kad su valstybės pagalba įmonės bus pajėgios išgyventi krizinį laikotarpį, jų darbuotojai drąsiau pirks prekes ir paslaugas, kas skatins ekonomikos aktyvumą“, – įsitikinęs jis.
Nusprendė įvertinti situaciją
Balandį apie tai, kad stabdo naujus projektus, paskelbė nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Merko statyba“. Bendrovės generalinis direktorius Saulius Putrimas 15min sakė, kad tokio žingsnio nuspręsta imtis, nes reikėjo suprasti, kas vyksta, įvertinti situaciją.
„Visi pradėti darbai buvo tęsiami, štai ką tik baigėme Vilniuje statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą „Vilnelės slėnis“. Matome, kad karantinui sušvelnėjus pirkėjų domėjimasis butais vėl aktyvėja. Tad kol kas stebime situaciją rinkoje ir spręsime, kada pradėti naujus projektus.
Daryti toli siekiančias išvadas apie situaciją būstų rinkoje kol kas anksti. Dėl jūsų klausimo, ar būstų nepritrūks, sunku atsakyti, tai priklausys nuo paklausos. Jei projektai būtų stabdomi ar atidedami, gali gerokai sumažėti naujų butų pasirinkimo galimybės.“
Tiesa, pirmasis apie stabdomus projektus rinkai pranešė „Eikos“ vadovas Domas Dargis. Jis 15min sakė, kad pirmieji žingsniai buvo padaryti dar prieš karantiną, kai nuspręsta pristabdyti projektą Pilaitėje, kuriam jau buvo išlieti pamatai. Tiesa, kitų dviejų daugiabučių statybas tame pačiame rajone, taip pat ir projektą Naujamiestyje, įmonė nusprendė tęsti.
„Paspaudėme pauzę, kad pažiūrėtume, kaip seksis. Vienoje vietoje tiesiog būtų per daug koncentruota. Taip pat rugpjūčio mėnesį turėjo startuoti projektas Skroblų gatvėje, bet jį peržiūrėjome ir nukėlėme link spalio. Kitas projektas, apie kurį negalime skelbti, irgi apie porą mėnesių nusikels statybos leidimas, nes pasinaudojome proga peržiūrėti, ar tikrai viskas, ką darome, yra išdirbta. Tą ir darėme pastaruosius du mėnesius“, – sakė jis ir pridūrė, kad, išskyrus daugiabutį Pilaitėje, likę projektai buvo atidėti keletui mėnesių.
Kartu įmonė planuoja ir turi statybos leidimą sujungti „Eikos“ verslo centrus Goštauto gatvėje kabančiu tuneliu, kuris apimtų 1,2 tūkst. kv. metrų. Tačiau šis projektas laukia nuomininko ir tada, kai toks atsiras, ketina pradėti darbus.
Pastebi griežtesnę bankų politiką
Su kokiais iššūkiais, be smukusių pardavimų, susidūrė įmonė? D.Dargis tikino, kad bankai šiuo laikotarpiu skeptiškai žiūri į naujus projektus, ypač jei juose nėra pradėtų pardavimų.
„Dabar, panašu, apie 40 proc. savų lėšų reikės investuoti į statybos darbus, didesnę dalį, tada bankinis finansavimas galimas. Bet į naujus projektus, kuriuose dar nėra pardavimų, bankai labai atsargiai žiūri. Panašu, kad rudeniop, kai pamatys, kad sandoriai toliau tokiais tempais auga, manau, bankai pradės vėl žiūrėti, kad poreikis išliko, būsto kainos stabilios, rugsėjį galėsime tartis dėl finansavimo, ir statyba labai greitai gali pasileisti“, – kalbėjo jis.
Jam antrina ir G.Pruskus: bankai šiuo metu taip pat didina maržas, palūkanas, kas atsiliepia tiek plėtotojams, tiek pirkėjams. Taip esą elgiamasi dėl pačių bankų prastų lūkesčių ir nežinomybės.
„Kita vertus, visi rinkos senbuviai NT plėtotojai sėkmingai susiderino santykius su bankais – nusikėlė paskolų mokėjimus ir t.t. Tad jie tikrai nemažins kainų naujuose projektuose. Geriau nestartuos su naujais, kol neparduos išplėtotų. Tikėtini ir infliaciniai procesai, kurie suaktyvins rinką, nes žmonės norės investuoti turimus pinigus ten, kur jie geriau išlaikys vertę“, – sakė jis.
Problemų gali turėti rangovinės įmonės
Ekonominio pakilimo metu kalbėta, kad būsto kainos nekilo dviženkliais skaičiais, nes plėtotojai sugebėjo rinkai pateikti pakankamai naujų butų. Tačiau, D.Dargio nuomone, šie plėtotojų žingsniai nieko nepakeis ilguoju laikotarpiu, nes statyboms jie pasirengę bet kada.
Iš kitos pusės, jis mano, problemų vėliau gali turėti rangovinės įmonės. D.Dargis pasakojo, kad prieš krizę įmonė susidurdavo su problema norėdama surasti tinkamą rangovą, mat šie buvo perpildyti užsakymais.
„Dabar lengviau surasti rangovų, kurie galėtų pastatyti už norimą biudžetą. Jeigu pasakysim, kad norime rugsėjį pradėti statybas, tikrai išsirikiuos eilė rangovų, kurie sutiks. Dar sausį, vasarį to būtų buvę sunku pasiekti, o dabar rangovų, kurie sutiktų pradėti projektą čia ir dabar, yra daug daugiau, ir galime startuoti pakėlę ranką. Sunkesni laikai rudenį gali ateiti rangovinėms įmonėms, atsiras tarpas. Jie vykdo projektus, kuriuos pasirašė metų pradžioje, bet dabar nepasirašo naujų sutarčių“, – atkreipė dėmesį jis.
Projektus stabdo ir vietinės, ir užsienio įmonės
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) duomenimis, šiuo metu apie 85 proc. bendrovių susiduria su stabdomais privačiais ir investiciniais projektais. Anot LSA prezidento Daliaus Gedvilo, NT vystytojai stabdo naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir sumokėję avansus rangovams, taip pat karantino metu prašo stabdyti visus laukiančius darbus.
„Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybos projektų įgyvendinimo, pavyzdžiui, naujos „Continental“ gamyklos plėtros Kaune. Karantino laikotarpiu mūsų asociacija kas savaitę gaudavo bent po kelis pranešimus apie stabdomas privačias investicijas, todėl manome, kad šiandien galėtų būti sustabdyta vien keliasdešimt didelių investicinių objektų“, – 15min aiškino jis.
D.Gedvilo teigimu, dėl pandemijos sukeltų padarinių labiausiai nukentėjo tos įmonės, kurios turėjo didelius projektus. Jis aiškina, kad tokių projektų stabdymas yra susijęs ne tik su darbuotojų atleidimu, sumokėtų avansų tiekėjams praradimu, su draudimo garantijų papildomais kaštais jas pratęsiant, bet ir su objektų konservavimo išlaidomis.
Šiuo metu didžiausia problema statybos sektoriuje – vėluojantys mokėjimai už atliktus darbus.
„Pandemija labiausiai paveikė bendroves, dirbančias su privačiais užsakovais. Beveik 65 proc. LSA apklaustų bendrovių teigia susiduriančios su vėluojančiais mokėjimais iš privačių užsakovų. Vėlavimai trunka dažniausiai nuo mėnesio iki dviejų. Mažiausiai rūpesčių šiandien turi tos statybų bendrovės, dirbančios su valstybiniais užsakymais“, – sakė jis.
