Kaip pastebi Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-
Haus“ Vertinimų ir rinkos tyrimų departamento vadovas, Kaunas pagal NT investicijas šiuo metu yra tvirtoje antroje vietoje po Vilniaus. „Jei kiek anksčiau Kauną ir Klaipėdą pagal NT plėtrą buvo galima laikyti lygiaverčiais miestais, tai NT pakilimo metais – 2007–2008 m. – Klaipėda, atrodė, pralenkė Kauną. Dabar situacija kita – Kaunas yra antras miestas, o Klaipėda – apmirusi“, – sako S.Vagonis.
Nerijus Valatkevičius, Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, pastebi: kad ir kiek daugėja statybos leidimų, svarbiau tai, kaip keičiasi jų struktūra. „Jei įsigilinsime į statybos leidimų pobūdį, pamatysime, kad pasikeitė jų profilis. Pernai-užpernai buvo daug nuosavų gyvenamųjų namų miesto pakraščiuose, dabar atsirado ir biurų pastatų, ir daugiabučių kompleksų tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje. Miesto „mišrainė“ įvairėja“, – apie pokyčius pasakoja N.Valatkevičius.
Tiesa, S. Vagonis teigia, kad Kaune vis dar didelis atotrūkis nuo Vilniaus – jei sostinėje 2014-2015 metais kasmet buvo pastatoma 2,8-3,5 tūkst. butų, tai Kaune – 260-430 butų. Panašiai yra su verslo centrais – jei Vilniuje plotas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių kvadratų, Kaune – tūkstančiais.
Prasidėjo judėjimas į centrą
„Ober Haus“ vertinimų ir rinkos tyrimų departamento vadovas nurodo, kad nors Kaune ir suintensyvėjo investiciniai projektai, tačiau atskirų mikrorajonų plėtra neįgavo aiškios krypties – didesni investiciniai projektai tik įsibėgėję, tad nuo jų sėkmės priklausys ir kitų likimas.
„Labai aiškios tendencijos Kaune investicijų prasme negalima nusakyti. Kur investuotojai turi sklypus iš ankščiau įsigiję ar dabar nusipirkę, ten ir stato – ar tai Piliamiestis, ar Kalniečiai. Kiti stebi juos ir spręs, investuoti ar ne“, – aiškina S.Vagonis.
Kęstutis Vanagas, „YIT Kausta“ generalinis direktorius, kurio vadovaujama bendrovė Kaune vysto du projektus – Piliamiesčio urbanistinį projektą ir gyvenamųjų namų kvartalą „Šilo namai“ teigia, kad Kaunas yra specifinis miestas – iki šiol jis labai sparčiai plėtėsi į užmiesčius. Taip susiklostė, kad kauniečiams gero gyvenimo simbolis yra nuosavas namas ar kotedžas. Taip per pastarąjį dešimtmetį miestas nevaldomai išsiplėtė į užmiestį, o centras ištuštėjo.
„Postūmį vėl susidomėti Kauno centru davė ir atgijęs senamiestis, čia viena po kitos išdygusios kavinės, krautuvėlės, pritraukusios žmonių srautus iš viso miesto. Su tuo galima sieti ir tendenciją, kad gyventojai pradėjo labiau domėti būstais miesto centre ir aplink jį. Į „laukus“ išsikrausčiusiems gyventojams nebuvo sukurta reikiama infrastruktūra. Tad pavargę nuo ilgų kelionių į darbą, prastos infrastruktūros šalia namų, pramogų vietų stokos, gyventojai vėl atranda miesto centrą“, – pokyčius vardina statybų bendrovės vadovas.
Kur didžiausios perspektyvos?
Kauno miesto vyriausiasis architektas N.Valatkevičius sako, kad artimiausiu metu daugiausiai perspektyvų turi Veiverių ir Šeštokų gatvės – ten jau vyksta ar netrukus prasidės statybos, patvirtinti detalieji planai. Savanorių prospekte pradedamos dešimtmetį užsitęsusios statybos. Pradėta tvarkyti ir dešinioji Neries upės krantinė – Piliamiesčio teritorijoje vykdomos didžiausios per dešimtmetį gyvenamųjų namų statybos. Kai ši teritorija bus išvystyta, čia galės įsikurti apie 2000 gyventojų, planuojama pastatyti 20 pastatų.
„Kaunas yra upių miestas – čia susikerta pagrindinės Lietuvos upės Nemunas ir Neris, kiek tolėliau į Nemuną įteka Nevėžis. Prieiti prie upių nėra galimybių – pakrantės nėra sutvarkytos. Detaliajame plane numatyta sutvarkyti upių krantus, juos paversti draugiškus žmonėms. Negali būti taip, kad žmogus prieina prie Neries ir įsmunka iki kelių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kaip žmogus gali gyventi prie vandens. Todėl projektas dešiniajame Neries krante yra pirmasis bandymas urbanizuoti upės, kuri teka per miestą, dalį“, – pasakoja N.Valatkevičius. Krantinėje bus nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti suoliukai, o dalis terasinio apsauginio pylimo bus suformuota kaip amfiteatras, kuriame bus galima prisėsti.
Ar tokios perspektyvos vilioja investuotojus? S.Vagonis pastebi, kad plėtotojai šiek tiek prisibijo Kauno – nors Vilniuje yra milžiniška konkurencija, plėtotojai renkasi sostinę dėl likvidumo. Kaunas yra tas miestas, į kurį plėtotojai žiūri kaip alternatyvą. Nedideli projektai realizuojami neblogai, bet didesnių projektų, bent jau centrinėje Kauno dalyje, iki šiol nebuvo.
„Vienas didžiausių projektų Kaune Piliamiestis itin prisidės prie rinkos augimo – padvigubins naujų butų pasiūlą mieste. Po NT rinkos sunkmečio tai pirmasis tokio dydžio projektas Kaune, orientuotas ne į patį pigiausią segmentą, kaip nedideli butai ir kotedžai miesto pakraštyje. Tai bus labai geras rinkos indikatorius. Jei „YIT Kausta“ projektą vykdys ir pardavinės sėkmingai, tai gali būti tvirta paskata kitiems plėtotojams žengti į Kauną“, – perspektyvomis dalinasi S.Vagonis.
Kauno vyriausiasis architektas nusiteikęs optimistiškai: „Geras pavyzdys užkrečia, tad tiek Vilijampolės rajonas, tiek aplinkiniai turėtų atsigauti“, – teigia N.Valatkevičius.
Keisis, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi
Ar artimiausiu metu pasikartos Vilniaus scenarijus, kur kai kurios gatvės pasikeitė neatpažįstamai? S. Vagonis šiuo klausimu santūrus.
„Ar Kauno Neries krantinė artimiausiu metu bus užstatyta nemažu kiekiu daugiabučių – manau, kad ne. Taip, vienas projektas timptels kitą, bet masinio sprogimo sunku tikėtis. Vilniaus Konstitucijos projektas per dešimt metų pasikeitė neatpažįstamai, o Kaune tai yra dešimčių metų klausimas – procesas bus lėtesnis nei Vilniuje, bet pokyčiai neabejotinai bus“, – sako S. Vagonis.
N.Valatkevičius sako, kad pats Kaunas aktyviai ruošiasi plėtoti projektus arčiau centro ir kaip sėkmės atvejį pamini A.Juozapavičiaus gatvę, kur miestas sutvarkė gatvės infrastruktūrą, o verslininkai – beveik visus namus.
„Miestas artimiausiu metu planuoja nemažai projektų: Mokslo bei technologijų populiarinimo centrą Nemuno saloje, Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektą ir Ateities plento aplinkkelius, Lengvosios atletikos maniežą, Futbolo maniežą, Dainų slėnį, Dariaus ir Girėno stadiono tvarkymą, oro uosto bazės tvarkymą. Tai turėtų išjudinti ir privačių investuotojų projektus – jei pavyzdžio nerodysi, niekas nieko ir nedarys“, – sako vyriausiasis Kauno architektas.
Kauno perspektyvomis tiki ir K.Vanagas: „Nuolat ieškome naujų galimybių, naujų sklypų tiek būsto, tiek verslo patalpų projektų vystymui. Sulaukiame vis daugiau užklausų iš investuotojų. Jei rasime sklypą, atitinkantį mūsų reikalavimus, neabejotinai imsimės jame vykdyti projektą. “
