2018-ųjų pirmasis ketvirtis buvo šiek tiek lėtesnis nei 2017-ųjų tą patį laikotarpį, tačiau vėlesni ketvirčiai buvo sėkmingesni. Registrų centro duomenimis, antrąjį ketvirtį butų pardavimai Vilniuje šoko į aukštumas: fiksuotas sandorių skaičius lenkė rekordiniais vadintus 2016-uosius ir tapo rezultatyviausiu per trejus pastaruosius metus.
„Trečiąjį ketvirtį butų pardavimo sandorių skaičius šiek tiek smuktelėjo (apie 9 proc.), tačiau trijų ketvirčių rezultatas yra 6,7 proc. geresnis nei 2017-ųjų analogiškas laikotarpis ir 1,6 proc. didesnis nei 2016 m. Jei paskutinį ketvirtį būsto pardavimai pasieks bent šių metų ketvirčio pardavimų vidurkį, bendras rezultatas bus geresnis nei puikiais praėjusiais metais ir vos mažesnis nei rekordiniais 2016-aisiais“, – pranešime spaudai cituojamas „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Anot jo, Kaune pardavimų šuolis jau nebestebina, be to, paskutinis metų ketvirtis buvo geriausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Be to, Š.Tarutis pastebi, kad šiais metais išryškėjo didėjanti aukštos klasės ir pridėtinės vertės būstų paklausa. Tai, jo nuomone, rodo NT rinkos brandą ir vartotojų lūkesčių augimą, indikuojantį bendrą ekonominės situacijos gerėjimą.
„Anksčiau didžiausią santykinę nuperkamų butų dalį sudarė ekonominės klasės butai, o mažiausią – prestižiniai. Dabar šis santykis nepasikeitė, tačiau prestižinės klasės būstai sudaro vis didesnę dalį“, – aiškina „Citus“ atstovas.
„Citus“ duomenimis, šių metų trečią ketvirtį ekonominės klasės būstai Vilniuje sudarė 46 proc., Kaune – 68 proc., vidutinė – atitinkamai, 36 ir 22 proc., o prestižinės – 18 ir 9 proc. Pernai per tris ketvirčius Vilniuje parduotų ekonominės klasės būstų buvo 51 proc., vidutinės – 39 proc., o prestižinės – beveik perpus mažiau, 10 proc. Kaune tuo metu pasiūla buvo per maža ir prestižinės klasės būstai atskirai nebuvo išskiriami.
„Gyventojų materialinės padėties vertinimą ir ekonomines prognozes atspindintis vartotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rugsėjį pasiekė -2 ir buvo aukščiausias nuo 2015 m. pavasario. Šių metų vidutinė reikšmė kol kas yra apie -4 ir tai rodo kad vartotojai gana santūriai vertina ekonomines perspektyvas, o įvertinus realų ekonomikos augimą tai gali reikšti adekvačius lūkesčius, todėl pasikartoti 2007 m. NT rinkos scenarijui galimybės šiuo metu tikrai nematau“, – įsitikinęs Š.Tarutis.
Š.Taručio teigimu, didžiausią paklausą turinčių 40–60 kv. m ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje paskutinį ketvirtį pasiekė 1 692 eurų už kv. m (maždaug 1,6 proc. mažiau nei 2018 antrą ketvirtį), o Kaune – 1 545 eurų už kv. m (maždaug 2,0 proc. daugiau nei 2018 antrą ketvirtį).
„Natūralu, kad kainos šiuose didžiuosiuose miestuose artėja viena prie kitos. Vilniuje stebima stabili rinkos situacija, todėl kainų korekcijos – labai nežymios, tuo tarpu Kaune paklausa auga didėjant investicijoms regione, augant aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiui, taigi ir vidutiniam darbo užmokesčiui“, – aiškino Š.Tarutis.
