Negalutiniais Registrų centro duomenimis, vasarį parduota 7 179 pastatų, patalpų ir žemės sklypų – tai 8,9 proc. mažiau nei sausį ir 10 proc. mažiau nei 2017 metų vasarį.
Pirkėjų aktyvumo mažėjimą labiausiai pajuto būsto pardavėjai – per mėnesį šalyje parduotų butų ir namų skaičius vasarį buvo mažiausias per pastaruosius porą metų.
Visoje Lietuvoje praėjusį mėnesį savininkus pakeitė 2 091 butai – tai 12,3 proc. mažiau nei sausį ir 14,5 proc. mažiau nei 2017 metų vasarį. Individualių namų pardavimai šalyje per mėnesį krito 14,4 proc., o lyginant su praėjusių metų vasariu – krito 0,6 proc.
Bendros tendencijos neaplenkė ir Vilniaus. Butų pardavimai sostinėje siekė 605 ir penktadaliu atsiliko tiek nuo sausio, tiek nuo praėjusių metų vasario rezultatų. Vilniuje vasarį taip pat nupirkti 44 namai – tai keliais vienetais daugiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau 34,3 proc. mažiau nei sausį, kai sostinės pirkėjai įsigijo 67 tokius objektus.
Pasyvios pirkėjų nuotaikos nevisiškai atsispindėjo Kauno ir Klaipėdos būsto rinkose. Laikinojoje sostinėje praėjusį mėnesį parduoti 334 butai ir kitos gyvenamosios patalpos, o toks pardavimų skaičius ne tik neatsiliko nuo sausį fiksuotų rodiklių, tačiau ir nežymiai lenkė praėjusio vasario rezultatus. Tuo metu Klaipėdoje praėjusį mėnesį perleista 15 gyvenamųjų pastatų. Pastarasis rodiklis uostamiestyje – vienas aukščiausių per pastarąjį dešimtmetį.
Žemės sklypų rinkoje žiemos pabaiga pasižymėjo ramybe. Lyginant su sausio mėnesio rezultatais, pardavimų rodikliai šiame segmente smuktelėjo 1,7 proc., o su praėjusių metų vasariu – 8 proc. Iš viso per pastarąjį mėnesį Lietuvoje sandoriais buvo perleista 3 460 žemės sklypų.
