Tokie ir kiti faktai buvo pateikti per pirmą kartą Baltijos šalyse vykstančią konferenciją „PropTech 2017“. Vienas iš renginio pranešėjų „Stronghold Invest“ verslo vadovas Danielis Kraftas pasakojo, kad technologijos neišvengiamai daugiau galios suteiks pirkėjui, o nekilnojamojo turto įmonės turės prisitaikyti prie šio pokyčio, kartu išnaudodamos technologines naujoves mažinant kaštus ir gerinant vartotojo patirtį.
Iki 2025 metų nekilnojamasis turtas taps daugiausiai energijos suvartojančia industrija pasaulyje.
„Šiandien nekilnojamojo turto technologijos („proptech“) yra ten, kur finansinės technologijos („fintech“) buvo prieš dešimt metų. Didžiosios finansų įmonės jau seniai suprato, kad neinvestuodamos į inovacijas, jos galiausiai praras vartotojus, kurie pasirinks naujas ir patogesnes paslaugas. Tokie ir panašūs iššūkiai kyla ir nekilnojamojo turto rinkoje“, – D.Kraft.
Anot jo, nekilnojamojo turto rinka iki šiol yra itin konservatyvi. Nepaisant technologijų plėtros, didžiąją dalį veiksmų nuomojant biurą iki šiol reikia atlikti „gyvai“ susitinkant su pardavėju ar brokeriu, derantis dėl kainos ir keliaujant į skirtingas valstybines institucijas pildyti dokumentų.
„Jei šiandien norite išsinuomoti ar pirkti nekilnojamąjį turtą, kitoje pusėje dažniausiai bus profesionalus derybininkas, kuris stengsis išlaikyti kuo aukštesnę turto kainą ar net įtikins jus rinktis nebūtinai tinkamiausią variantą. Pirkėjas ar nuomininkas šiuo atveju atsiduria silpnesniojo pozicijoje – jis nevaldo informacijos apie nekilnojamojo turto rinką, nežino visos pasiūlos, kainų. Ir tai nėra geroji vartotojo patirtis – turime leisti svarstyklėms nusvirti į vartotojo pusę ir suteikti jam daugiau galios. Šis pokytis ateis neišvengiamai, o išliks tie, kurie sugebės prisitaikyti“, – sakė „Stronghold Invest“ verslo vadovas.
Iki 2025 metų nekilnojamasis turtas taps daugiausiai energijos suvartojančia industrija pasaulyje. Anot D.Kraft, tai yra ir iššūkis, ir galimybė nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms. Naudojant didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą bei vystant išmaniųjų pastatų technologijas bus galima sutaupyti iki 40 proc. išlaidų energijai, 30 proc. išlaidų techninei priežiūrai bei suteikti klientui geresnį aptarnavimą.
„Įsivaizduokite, kad jūsų pastate esančiame oro kondicionieriuje ar radiatoriuje atsiranda problema – įrenginiai dar veikia, bet didelė tikimybė, kad artimiausiu metu jie suges. Naudojant didžiuosius duomenis pastato valdytojas gali pastebėti iškilsiančias problemas ir atlikti reikiamus veiksmus dar prieš sugendant įrangai. Vartotojas tokiu atveju problemų net nepastebi ir jam nereikia švaistyti savo laiko tokioms smulkmenoms. Iš esmės tokios techninės galimybės jau egzistuoja, reikalingas tik platesnio masto bendradarbiavimas tarp informacinių technologijų ir nekilnojamojo turto sektoriaus“, – sako „Stronghold Invest“ vadovas.
Kalbėdamas apie ateitį pašnekovas pasakoja, kad tiksliai nuspėti technologijų efekto neįmanoma, tačiau nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai turi žengti kartu su IT startuoliais ir atitinkamai pakreipti savo veiklą.
„Pastatai statomi ir įrengiami dešimtmečiams – juose numatomos ir parkavimo vietos, kurias plėsti ar sumažinti ateityje sunku. Kaip šiandien numatyti teisingą parkavimo vietų skaičių, jei netolimoje ateityje savaime važiuojantys automobiliai sumažins transporto priemonių skaičių gatvėse iki 80 procentų? Turime apie tai mąstyti ir dirbti kartu su technologijų plėtotojais“, – sakė D.Kraft.
Konferenciją organizavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija (LNTPA) kartu su „Stronghold“ grupei priklausančia tarptautine NT konsultacijų bendrove „Newsec“.
