Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė teigia, kad nuomos kompensavimo mechanizmas sukonstruotas taip, jog savotiškai baudžiami „gerieji nuomotojai“, tie, kurie suteikė savo klientams dideles nuolaidas ar visai juos atleido nuo nuomos, arba įmonės, kurių nuomotojai nesutiks suteikti 30 proc. nuolaidos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Verslas gali kreiptis dėl nuomos išlaidų kompensavimo, bet tai gali tapti meškos paslauga
Portalas, remdamasis „Invegos“ komentarais, kartu skaičiuoja, kad jei nuomotojas padarė didesnę nei 50 proc. mokesčio nuolaidą, jam bus kompensuota ne didesnė nei likusi sąskaitos dalis.
Penktadienio duomenimis, maždaug 600 nuo krizės nukentėjusių patalpų nuomininkų jau paprašė valstybės subsidijų padengti nuomos išlaidas.
BNS primena, kad praėjusį pirmadienį startavo priemonė, kai per krizę nukentėjusioms įmonėms karantino laikotarpiu ir dar du mėnesius po jo bus kompensuojama iki 50 proc. nuomos kainos, jeigu nuomotojas suteikia bent 30 proc. nuolaidą. Nuomininkams tenka padengti 20 proc. nuomos. Lengvatai skirta 100 mln. eurų valstybės lėšų.
Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė ir NT nuomos lengvatai iš valstybės patalpas ar pastatus išsinuomojusioms bei dėl koronaviruso krizės nukentėjusioms įmonėms. Valstybinio turto nuomininkams karantino metu ir du mėnesius po jo iki 80 proc. bus sumažinta nuomos kaina ir neskaičiuojami delspinigiai.
Europos Komisija jau pritarė bendrai 101,5 mln. eurų vertės nuomos kompensavimo schemai.