Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad valstybės turto nuomininkams būtų sudaryta galimybė karantino laikotarpiu ir du mėnesius po jo atšaukimo sumažinti nuomos kainą ne daugiau kaip 80 proc. nuompinigių dydžio ir neskaičiuoti delspinigių už laiku nesumokėtus nuompinigius. Preliminariai, tai lemtų daugiausiai 1,5 mln. eurų valstybės pajamų mažėjimą.
Ministerija argumentuoja, kad naujoji schema būtų analogiška jau minėtai koncepcijai, pagal kurią numatoma įmonėms kompensuoti iš valstybės biudžeto iki 50 proc. nuomos kainos, jeigu nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos kainos nuolaidą. Taigi, nuomininkams tektų padengti 20 proc. likusios nuomos.
„Finansų ministerijos nuomone, šis solidarumo principas dėl nuomos įsipareigojimų verslui sumažinimo iki 20 proc. galėtų būti taikomas ir nuomininkams, sudariusiems valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis“, – teigia ministerija.
Finansų ministerija pažymi, kad 2018 metais valstybės pajamos iš NT nuomos sudarė 5,72 mln. eurų. Duomenų apie tai, kiek nuomininkų patiria veiklos apribojimus ir kiek jų yra pateikę prašymus dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar dar pateiks, nėra, tačiau „net visiems nuomininkams pritaikius galimą nuomos kainos mažinimą keturių mėnesių laikotarpiu, metinės nuomos pajamos iš valstybės NT nuomos sumažėtų apie 1,5 mln. eurų“.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį iš esmės pritarė idėjai mažinti nuomos naštą įmonėms, kurių veikla per karantiną apribota ar uždrausta, o jų pajamos drastiškai sumažėjo. Pagal šią koncepciją lengvatai planuojama skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė pastarąjį sprendimą vadino subalansuotu. Tuo metu Lietuvos bankas pareiškė, kad tai būtų subsidija išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams – didelėms įmonėms ar investicijų fondams, į kuriuos investavę turtingi asmenys.