Minėtas faktorius yra svarbesnis net už asmeninio gyvenimo pokyčius, tokius kaip padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos.
Anot specialistų, didelę įtaką gyventojų orientacijai į būsto kokybę turėjo ekonominė krizė. „Gerėjant šalies ekonominei situacijai, atsigauna ir nekilnojamojo turto rinka. Kita vertus, pastebėjome, kad gyventojai savo lėšas investuoja racionaliau nei prieš sunkmetį. Anksčiau tikslas buvo tiesiog turėti butą, šiuo metu pirkėjai ieško funkcionalaus ir kokybiško būsto. Be to, ikikrizinio būstų pirkimo piko metu patys susidūrę ar girdėję apie nekokybiškų būstų įsigijimo patirtis, žmonės labiau domisi būsto kokybe bei vystytojo patirtimi“, – teigia UAB „MG Valda“ direktorė Sigita Survilaitė – Mekionienė.
Gerėjant šalies ekonominei situacijai, atsigauna ir nekilnojamojo turto rinka. Kita vertus, pastebėjome, kad gyventojai savo lėšas investuoja racionaliau nei prieš sunkmetį.
Apklausos rezultatai rodo ir vartotojų mąstysenos pokyčius. Anot S. Survilaitės – Mekionienės, jeigu, tarkime, prieš dešimtmetį būsto pasirinkimą nulemdavo tokie esminiai reikalavimai kaip jo plotas, buto aukštas ar vieta mieste, šiandien potencialaus pirkėjo reikalavimų sąrašas dažnai ilgesnis. „Žmonės vis daugiau dėmesio skiria pačiai gyvenvietei, ne vien būstui. Gyventojams svarbu, ar bus uždara teritorija, kaip bus tvarkoma aplinka, ar bus vaikų žaidimo aikštelės, žaliosios zonos, poilsio vietos, dviračių ir pasivaikščiojimų takai, kokie apsaugos sprendimai bus įdiegti“, – pastebi UAB „MG Valda“ direktorė.
Kitos priežastys, kurias vilniečiai įvardijo kaip svarbiausias apsisprendžiant dėl nuosavo būsto įsigijimo, susijusios su pokyčiais žmogaus asmeniniame gyvenime. 12 proc. sostinės gyventojų kaip pagrindinę priežastį kraustytis į nuosavą būstą įvardino šeimos pagausėjimą. Tiek pat apklausos dalyvių teigė, kad pokyčiai, tokie kaip vestuvės, skyrybos ir pan., turi reikšmingos įtakos priimant sprendimą. Sostinės gyventojai taip pat išskyrė padidėjusio atlyginimo faktorių bei siekį turėti mažesnes komunalinių paslaugų sąskaitas. 12 proc. respondentų svarbiausiu motyvu yra noras tapti būsto šeimininku. „Lietuva jau kuris laikas yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal nekilnojamojo turto šeimininkų skaičių. Net 92 proc. lietuvių gyvena nuosavame bute arba name. Tuo tarpu euro zonoje vidurkis tesiekia 67 proc. “, – pastebi UAB „MG Valda“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
NT rinka išliks aktyvi
Anot specialisto, pakitę gyventojų poreikiai lemia ir NT vystytojų sprendimus formuojant būsto pasiūlą. „Naujos statybos būstai yra projektuojami ir vystomi taip, kad atitiktų šiuolaikinio žmogaus poreikius: erdvi terasa, gamtai draugiškos ir energijos resursus taupančios technologijos, saugi kaimynystė bei sutvarkyta ir išpuoselėta aplinka yra neatsiejamos naujos statybos būsto dalys“, – teigia M. Umbrasas.
2014 metų trečiojo ketvirčio pradžioje sostinėje buvo beveik 2500 laisvų naujos statybos butų.
Kaip mažiau svarbios priežastys rinktis nuosavą būstą tyrimo dalyvių buvo įvardintos: pasikeitusi darbo vieta, problemiški kaimynai, sumažėjęs šeimos narių skaičius.
Tyrimas taip pat parodė, kad NT rinka Vilniuje turėtų išlikti aktyvi – daugiau nei penktadalis apklaustų gyventojų (22 proc.) teigė ketinantys nuosavą būstą įsigyti per artimiausius dvejus metus. 34 proc. apklaustųjų nuosavą būstą įsigyti planuoja per artimiausius 10 metų. 12 proc. – planuoja, tačiau ne per ateinantį dešimtmetį.
2014 metų trečiojo ketvirčio pradžioje sostinėje buvo beveik 2500 laisvų naujos statybos butų. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus NT rinka pasipildė kiek daugiau nei 1500 naujų butų.
