Neseniai į nuosavą namą pagaliau įsikraustęs Laimonas P. pasakojo, jog, Pavilnyje pirkdamas namų valdos sklypą be komunikacijų, neįsivaizdavo, kiek laiko, kantrybės ir pinigų jam kainuos komunalinių patogumų įsirengimas.
Komunaliniams tinklams – dešimtadalis turto kainos
„Nemanėme, kad tai bus taip sudėtinga. Ir dėl dujų, ir dėl elektros reikėjo kreiptis į atitinkamas institucijas. Su dujininkais derinimas užtruko beveik metus. Jie žino, kad yra monopolininkai, niekur neskuba ir mažai stengiasi“, – sakė pašnekovas. Įsirengti vandentiekį ir nuotekas šeimai pasirodė per brangu, todėl nusprendė pasidaryti nuosavą gręžinį, įsirengti nuotekų valymo įrengimus. Kelią irgi teko nusitiesti patiems. Komunaliniams tinklams ir kitai infrastruktūrai šeima išleido daugiau nei dešimtadalį savo naujo nekilnojamojo turto kainos.
Atsiranda civilizuotas požiūris į plėtrą
Architektų kompanijos „Archimodulis“ vadovas, architektas Vytas Lužys pataria į architektus kreiptis ne tada, kai reikia namo projekto, bet dar prieš perkant sklypą. Pasak jo, kompleksiškai statybai paruoštų sklypų, kad iki jų būtų atvesti visi reikalingi komunaliniai tinklai ir dar sutvarkyti bendri keliai, gatvės, Vilniuje kol kas gali ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Jie tik dabar ima rastis. Pačių žmonių jėgomis ir kaštais miesto patogumai buvo įrengti didžiojoje dalyje Balsių, Riešės, Tarandės ir kitų individualių namų rajonų. „Sklypų kaina dėl to nebuvo nei mažesnė, nei didesnė, nes ir žmonės dar nebuvo įvertinę, kaip daug kainuoja komunalinių tinklų atvedimas. Tik dabar atsiranda supratimas iš pirkėjų pusės ir civilizuotas požiūris į parduodamą turtą iš pardavėjų – plėtotojų ir investuotojų. Namų valdos sklypas pats savaime nėra vertybė, jei jis neturi komunikacijų, aplinkui nėra jokios infrastruktūros – kelių, gatvių, apšvietimo, susisiekimo su miestu“, – pastebėjo architektas.
„Namų valdos sklypas pats savaime nėra vertybė, jei jis neturi komunikacijų, aplinkui nėra jokios infrastruktūros – kelių, gatvių, apšvietimo, susisiekimo su miestu“
Sklypus ruošia su komunikacijomis
Šiuo metu pietrytinėje miesto dalyje, kairėje Minsko plento pusėje, plėtojamas „Sklypų Kalnėnuose“ projektas kaip tik išsiskiria tuo, kad čia namų valdos sklypai pardavimui ruošiami taip, kad jį nusipirkusiam žmogui teliks tik pasistatyti namą. Prie kiekvieno sklypo atvedami tinklai – dujos, vandentiekis, nuotėkos, elektra, projektuojamos gatvės, apšvietimas. Numatoma mažaaukštė, iki 2 aukštų statyba, mažas užstatymo intensyvumas. 22 ha dydžio teritorijoje suplanuotas tvarkingas sklypų kvartalas, ju plotas – nuo 5 iki 12 arų. Kad būtų išsaugotas kraštovaizdis, netoliese esanti antžeminė elektros laidų linija bus išmontuota ir iš naujo nutiesta po žeme. Pasak specialistų, tai ne tik pagerins estetinį vaizdą, bet bus ir nepalyginamai saugiau. Į „Sklypai Kalnėnuose“ inžinerinių tinklų atvedimą, kelių įrengimą ketinama investuoti apie 3,5 mln. eurų. Infrastruktūros objektų statybą planuojama užbaigti kitais metais. „Kiekvienas patyręs nekilnojamojo turto investuotojas, kuris savo parduodamo turto portfelyje turi ne tik sklypus, bet ir butus, namus, puikiai žino, kaip nepaprasta pasirūpinti komunikacijomis, juo labiau vienam žmogui ar mažai susijusių asmenų grupei. Tokios dažniausiai ir susiformuoja iš pirkėjų, įsigijusių sklypus iki galo neišplėtotose teritorijose, kur detaliuoju planu tik pakeista paskirtis, o tolesni etapai paliekami likimo arba naujųjų savininkų valiai, nors jie neturi nei patirties, nei žinių, nei kompetencijų užbaigti iki galo tai, kas mūsų supratimu yra investuotojo pareiga“, – motyvus iki galo paruošti sklypus statyboms dėstė „Sklypų Kalnėnuose“ pardavimų vadovė Kotryna Kunigėlė.
Variklis – pinigai ir verslo kultūra
Pasak Vilniaus plėtros departamento rytinės teritorijos poskyrio vedėjo Vytauto Kondrato, Kalnėnuose, pagal miesto planus numatyta vienbučių ir dvibučių, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Teritorija apima apie 800 ha buvusių žemės ūkio paskirties plotų. Iki šiol ji plėtojama palaipsniui. Tokių plėtotojų, kaip „Sklypų Kalnėnuose“, yra vos vienas kitas ne tik šioje vietovėje, bet ir visame mieste. „Pagrindinis tvarkingos, darnios plėtros variklis yra pinigai ir verslo kultūra. Kai ateina moderniai mąstantys verslininkai, kurie gali ir nori investuoti, sutvarko didesnius sklypų masyvus, architekto akimis pasižiūri į būsimas gyvenvietes, galime tikėtis, kad vietovės veidas gražės, o žmonėms ten bus patogu gyventi. Bet jei parduoda pavieniai, žemes paveldėję ar susigrąžinę savininkai, naujieji šeimininkai pasmerkti klampoti per laukus ir eiti kryžiaus kelius dėl komunikacijų. Aš tikiuosi, kad iš šio projekto pasimokys ir miestas, atras receptą, kaip tvarkingai plėtoti naujas teritorijas, skirtas nedidelių individualių namų ar kotedžų statybai“, – sakė V.Kondratas.
