Interjero dizainerė Jovita Bingelytė 15min sakė, kad tik įsigijus butą labai svarbu susidėlioti aiškią darbų seką. Be to, jos teigimu, žmonės dažnai pradeda ne nuo tuo galo. Vienas pavyzdžių – pirma planuoja elektros įvadus, tik po to mąsto apie baldus.
„Būna, kad pasisamdžius komandą vidaus apdailai atlikti iš užsakovų pradžioje reikalaujama pateikti elektros planus. Tačiau tai tikrai nėra pati projekto pradžia. Pačioje pradžioje reikia pasidaryti aiškų baldų išdėstymo planą ir tik tuomet judėti prie elektros bei kitų techninių brėžinių. Kol nėra aiškiai suplanuotos baldų vietos, tol nebus galima tiksliai numatyti, kur kokio apšvietimo ir rozečių reikia“, – aiškino ji.
Daugiau planavimo į priekį
Be to, J.Bingelytė pasakojo, kad mažai kas pagalvoja apie bute naudojamas grindų dangas ir skirtingus jų storius. Norint, kad bute visur būtų vienodas grindų lygis, reikia iš anksto numatyti, kokia grindų danga bus dedama tiek kambariuose, tiek sanitariniuose mazguose.
„Dažniausiai dangų storiai skiriasi, todėl tą reikia apskaičiuoti ir įsivertinti, kad pagal tai tam tikrose buto zonose pakeltų esamas grindis ir, jei reikia, papildomai išlygintų. Taip pat vonios kambariuose dabar dažnai yra dedamas elektrinis šildymas, todėl apie jį irgi reikia pagalvoti iš anksto, nes jį sudėjus grindys vonioje dar labiau pasikels“, – sakė ji.
Dar vienas dalykas, apie kurį beveik niekas nepagalvoja – durų atidarymo kryptys ir durų tipas. Tai svarbu kalbant apie vonios kambario duris, kadangi ten dažniausiai grindų dangos skiriasi nuo kitų patalpų.
„Durų atidarymo kryptis daro įtaką durų varčios tiksliai vietai ir linijai, kurioje susiduria dvi skirtingos dangos. Norint, kad kambario pusėje nesimatytų plytelių dangos arba atvirkščiai – kad vonioje neišlįstų parketas, reikia tiksliai numatyti duris ir jų atidarymą, kad sujungimo linija pasislėptų po durų varčia“, – sakė interjero dizainerė.
Galiausiai, anot J.Bingelytės, labai svarbus ir medžiagų rinkimosi grafikas bei planas, nes visi dalykai turi savo eigą. Pavyzdžiui, daugelis galvoja, kad nusipirkus butą jau reikia pradėti virtuvę iškart gamintis, kol nėra nei grindų, nei lubų įrengtų. Tačiau, jos teigimu, virtuvės baldus galima gaminti tik tuomet, kai jau būna atlikta pilna apdaila – sudėta grindų danga, lubos ir sienos.
„Kitu atveju gali tekti perdarinėti baldus arba turėti labai didelius tarpus iki lubų arba sienų“, – aiškino ji.
Be to, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad, jei planuojate virtuvėje ant sienos tarp spintelių klijuoti plyteles, to jokių būdu nedaryti iki sumontuojant baldus.
„Tiksliai apskaičiuoti, kaip susimontuos visos spintelės ir kaip susireguliuos aukščiai, yra beveik neįmanoma. Daug paprasčiau yra suklijuoti plyteles, kai jau aiškiai žinomas klijavimo plotas“, – sakė J.Bingelytė.
Butai su pilna apdaila
Tiesa, ne visi renkasi įsirengti butą patys – dabar populiarėja galimybė įsigyti būstą su pilna apdaila. Nekilnojamojo turto „Inreal“ grupės pardavimo projektų vadovės Ievos Šikšnytės-Brazienės teigimu, buto įrengimas projektuose yra standartizuojamas, tačiau, esant poreikiui, dėl individualių sprendimų galima tartis su plėtotoju. Reikia turėti omeny, kad net rozetės perkėlimas 15 centimetrais į dešinę ar kairę reiškia, kad plėtotojui teks keisti projekto dokumentaciją.
„Tai reiškia pertvarų, elektros, santechnikos ir kitų brėžinių taisymą, jų įjungimą į bendrą pastato darbo projektą. Taip pat – galbūt jau atliktų darbų perdarymą, papildomą rangovų kontrolę. Todėl geriausia savo pageidavimus išsakyti ankstyvose statybų stadijose. Kuo vėlyvesnė stadija, tuo didesnė ir klaidų tikimybė“, – aiškino ji.
Pasak I.Šikšnytės-Brazienės, mažiausiai pora savaičių iki grindų betonavimo statybose yra ribinis laikas. Po to keitimai tampa arba labai brangūs, arba apskritai neįmanomi.
„Pirkėjui, nusprendusiam individualizuoti įsigyto buto įrengimo projektą, reikia apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti, kad pakeitimai kainuoja“, – įspėja ji.
Be to, reikia nepamiršti, kad dauguma visiškos apdailos butų naujos statybos projektuose būna be baldų. Dėl šios priežasties, ypač norint apsigyventi kuo greičiau, apie baldus reikia pradėti galvoti bent pora mėnesių iki projekto pabaigos.
„Jeigu baldai gaminami pagal individualius užsakymus, naudinga iš vystytojo gauti tikslius buto brėžinius bei sutarti, kad baldininkas galėtų patekti į butą ir atlikti matavimus. Vykstant statyboms į statybvietę įeiti galima tik iš anksto sutarus su pardavėju. Daugelyje projektų – tik nustatytu laiku kartą periode, todėl svarbu iš anksto pasidomėti patekimo į perkamą butą tvarka, kad nekiltų nenumatytų kliūčių“, – pataria ji.
Taip pat I.Šikšnytė-Brazienė sakė, kad visiškos apdailos butų projektai paprastai būna konservatyvūs, įtinkantys daugelio skoniui. Įprasta, kad vystytojai leidžia rinktis iš kelių kainų segmentų arba skirtingų apdailos variantų, bet tikėtis ypač modernių ir įmantrių sprendimų nereiktų.
„Kita vertus, visiškos apdailos interjerus kuria profesionalūs interjero dizaineriai, todėl tiek buto zonų, tiek buitinės technikos išdėstymas būna apgalvotas ir funkcionalus, o spalvos ir medžiagos – suderintos. Toks interjeras paprastai turi ilgesnę išliekamąją vertę nei itin modernūs, nors ir unikalūs variantai“, – aiškino ji.
Pagrindinės naujakurių klaidos
Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ plėtros projektų vadovė Maija Nikitina 15min įvardijo pagrindines naujakurių klaidas. Pirmiausiai, jos nuomone, žmonės imasi įsirenginėti būstą patys, tačiau neįvertina, kiek tai imlus laikui procesas.
Taip pat neįvertina visų detalių, renkasi ir derinasi prie vieno daikto.
„Renkasi prabangius, gražius daiktus, kurie dažnai yra nekokybiški bei neatlieka tinkamai savo funkcijos. Taip pat žmonės neįvertina, kad kai kurie gražūs daiktai kainuoja žymiai mažiau, tačiau darbai atliekami kur kas brangiau, pvz., mažo formato plytelės yra labai pigios, tačiau jas suklijuoti kainuoja labai brangiai“, – aiškino ji.
Dar viena klaida – žmonės projektuoja gražų, bet nepraktišką butą. Be to, M.Nikitinos nuomone, dideliam butui ar namui būtinas dizaineris.
Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį į mažus dalykus.
„Atrodytų, smulkmenos, bet gyvenime labai reikšmingi dalykai: neįsirengia grindinio kilimėlio vonioje, pasirenka indaplovę 45 cm, į kurią netelpa puodai, nenusimato nišų užuolaidoms, pasirenka juodus santechnikos prietaisus“, – teigė M.Nikitina.
Jos nuomone, dažniausiai klientai pervertina tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, dušo kabinas, palanges, šviestuvus. Šių daiktų kainos svyruoja nuo 50 iki 5 tūkst. eurų.
„Tačiau su dušo kabina nemiegosite. Šiuos daiktus klientai dažniausiai išsirenka itin brangius, nes nori, kad būtų, pavyzdžiui, būtinai juodos spalvos, arba dušo kabina turi būti su radijo funkcija.
Svarbiausia atkreipti dėmesį į praktiškumą ir įsirenginėti butą sau, pagal savo pageidavimus, o ne taip, kaip turi draugas arba kaip matė pas kažką“, – įsitikinusi pašnekovė.
