Suabejojo paveldosaugininkų sprendimu
„Prie mūsų namo nėra suformuoto sklypo, bet pagal senas topografines nuotraukas, Kultūros paveldo departamente (KPD) patvirtintas, sklypo ribos yra nustatytos“, – paaiškino vardo nenorėjusi atskleisti kaunietė.
Anot jos, Daukšos g. 29 namo bendruomenė jau anksčiau pradėjo sklypo formavimo procesą, tačiau visas kortas sumaišė kaimynystėje įsikūrusi nekilnojamo turto vystymo bendrovė UAB „Meltera“. Neilgai trukus paaiškėjo, kad sklypas atiteko naujakuriams. Labiausiai pašnekovę stebina netikėtai pasikeitusi paveldosaugininkų pozicija: „Mes pradėjome procedūrą ir staiga mus pasiekė raštas apie tai, kad kažkokie neskelbiami tyrimai padaryti ir mes turime su jais sutikti.“
„KPD pasakė, kad turime vadovautis senosiomis ribomis. Tačiau tie savininkai šiai dienai sklypą, valstybinės žemės, yra užregistravę savo įmonės vardu. Kokiu pagrindu užregistruotas?“, – klausė ji.
Užtvėrė įvažiavimą
Kaunietė atviravo, kad nors kreipėsi į daugybę institucijų, tarp kurių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bei jau minėtas KPD – aiškių atsakymų iki šiol neišgirdo. Ji svarstė, kad prašydama leidimo daugiabučio statyboms, įmonė nurodė, kad valstybei priklausančiame sklype ketina įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Vis dėlto, jos žiniomis, NŽT tokio leidimo nesuteikė, nors aikštelę ir užkardą naujakuriai jau pastatė.
Kaip paaiškino pašnekovė, atsiradus užkardai Daukšos 29 namo bendruomenė negali patekti į kiemą – tai vienintelis įvažiavimas.
„Jeigu pakeltumėte duomenis, matytumėte, kad UAB „Meltera“ visi objektai stebuklingai gauna palaiminimus savivaldybėje, pavelde, statybos inspekcijoje ir daugeliu atvejų, projektų rengėjas yra Gintauto Natkevičiaus kompanija. Neatsitiktinai jie turi ofisą šiame Kumelių g. name“, – teigė ji.
15min gyventoja atskleidė, kad nė neketina nuleisti rankų ir savo interesus žada ginti teisinėmis priemonėmis, o prireikus kreipsis ir į Seimo narius. „Sieksime, – sakė ji, – kad mūsų mylimas Kaunas netaptų dar viena nelegalių leidimų sostine. Kaunas didžiuojasi turėdamas „Kaunas 2022“ sostinės titulą, tai gal tiek ir pakaks tų titulų.“
Kaltinimus paneigė
Architekto G.Natkevičiaus teigimu, gyventojos jam skirti kaltinimai – netiesa. 15min jis pabrėžė, kad bendrų projektų su savivaldybe nevykdo ir niekada nevykdė.
„Yra vienas vienintelis – Nemuno salos parko projektas, ir tai aš esu tik subrangovas, o visus darbus vykdo „Kauno planas“, – teigė jis.
Architektas paaiškino, kad kartu su subrangovais įgyvendino Kumelių g. 6 namo projektą, tačiau šiuo metu tėra patalpų nuomininkas.
Sklypą įsigijo teisėtai?
15min susisiekė su UAB „Meltera“ vadovu Evaldu Stiklioraičiu. Įmonės poziciją paaiškino jai atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Būdvytis ir partneriai“ advokatas Andrius Būdvytis. 15min skirtame atsakyme rašoma, kad pastatą įmonė įsigijo 2016 metų sausį, o žemės sklypas, kuriame jis stovi, valdomas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu.
Tais pačiais metais buvo parengtas pastato rekonstrukcijos projektas, o gavus visus reikalingus leidimus ir sutikimus, prasidėjo darbai, kurių užbaigimo aktas išduotas 2018 metų gegužę. 15min, advokato prašymu, pateikia išsamų komentarą:
„2016 metais bendrovė parengė rekonstrukcijos projektą “Administracinės paskirties pastato rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinės paskirties patalpomis Kumelių g. 6„ (projekto Nr. 0386) ir gavusi statybą leidžiantį ir kitus leidimus bei sutikimus žemės sklype rekonstravo administracinės paskirties pastatą į gyvenamąjį namą su administracinės paskirties patalpomis.
2018-05-16 VTPSI prie Aplinkos ministerijos išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-180516-00169 patvirtina, kad aukščiau aptarta statyba yra užbaigta.
Bendrovė, įgyvendindama statybos leidimu patvirtintus projekto sprendinius, susijusius su automobilių parkavimo vietų, skirtų aptarnauti gyvenamąjį namą, įrengimu, turėdama visus reikalingus leidimus ir sutikimus, laisvoje valstybinėje žemėje, vakarinėje nuomojamo žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su nuomojamu sklypu, įrengė aikštelę, kuri, vadovaujantis 2018-10-10 deklaracija apie statybų užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10, kaip nekilnojamas daiktas yra įregistruotas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.“
Turėjo laiko susipažinti su projektu
Toliau 15min skirtame laiške rašoma: „Pastato rekonstrukcijos projekto rengimas ir pati rekonstrukcija užtruko daugiau nei du metus, parengtas projektas buvo viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir Daukšos g. 29, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkus, susipažino ar turėjo visas galimybes susipažinti su parengtu projektu, teikti dėl jo pastabas ar komentarus, sekti vykdomą rekonstrukciją bei dėl jos tinkamo vykdymo kreiptis į kontroliuojančias institucijas.
Turėjo visas galimybes susipažinti su parengtu projektu, teikti dėl jo pastabas ar komentarus, sekti vykdomą rekonstrukciją bei dėl jos tinkamo vykdymo kreiptis į kontroliuojančias institucijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pastato rekonstrukcija buvo vykdoma pagal išduotą ir galiojantį statybos leidimą, vykdant rekonstrukciją kontroliuojančios institucijos savo pažymomis ne kartą konstatavo, kad rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, tinkamos statybos pabaiga patvirtinta VTPSI išduotu statybos užbaigimo aktu.“
Kaimynai neturi teisių į žemę
„Į naujienų portalą pasikreipę butų ir kitų patalpų savininkai, siekdami savo asmeninių interesų (patogaus privažiavimo, automobilių parkavimo) patenkinimo, sąmoningai nesąžiningai ir nepagrįstai apie pastato rekonstrukciją ir vystytoją bando formuoti neigiamą nuomonę, t.y., kad netikėtai sužinojo apie įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, kad iš mažo medinio dvarelio pastatytas didelis pastatas, kad sprendimai dėl automobilių stovėjimo aikštelės priimti kažkokiais neskelbiamais tyrimais.
Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, klaidina, supriešina, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę bei daro žalą bendrovės dalykinei reputacijai ir kontroliuojančių institucijų patikimumui bei prestižui.
Daukšos g. 29, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo ir neturi jokių teisių į laisvą valstybinę žemę, kurioje bendrovė, turėdama visus reikalingus leidimus ir sutikimus, vadovaudamasi rekonstrukcijos projekto sprendiniais, įrengė aikštelę, todėl jokios butų ir kitų patalpų savininkų teisės nėra ir negalėjo būti pažeistos“, – teigė A.Būdvytis.
Remiasi istorinėmis posesijų ribomis
Advokatas taip pat nurodė: „Vadovaujantis istoriniais duomenimis ir tyrimais, bendrovės įrengta, ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kiemo aikštelė patenka į žemės sklypo, esančio adresu Kumelių g. 6, Kaunas, istorines posesijų ribas. Pastebėtina, kad teisės aktai numato galimybę parengus atitinkamą dokumentaciją ir ją suderinus su atitinkamomis institucijomis, atkurti istorines posesijų ribas, prijungiant nesuformuotą valstybinio žemės sklypo dalį, kurioje įrengta kiemo aikštelė, prie žemės sklypo, adresu Kumelių g. 6, Kaunas.
Vadovaujantis istoriniais duomenimis ir tyrimais, bendrovės įrengta, ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kiemo aikštelė, patenka į žemės sklypo istorines posesijų ribas.
Faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, o su šiomis aplinkybėmis sutinka ir Daukšos g. 29, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai, kad prie namo apskritai nėra suformuoto žemės sklypo ir nėra nustatytos sklypo ribos.
Savininkai turi pageidavimą prie Daukšos g. 29 esančio namo prijungti laisvą valstybinę žemę, kurioje yra įrengta ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota aikštelė, tačiau tokiam pageidavimui realizuoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Bendrovė, vykdydama veiklą, visuomet atsižvelgia į visų suinteresuotų asmenų pagrįstų interesų suderinimą, siekia darnios ir atsakingos kaimynystės, saugios, patogios ir estetinės aplinkos, teisės aktuose nustatytų teisių, susijusių su pastato naudojimu, priežiūra ir eksploatavimu, realizavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė iš Daukšos g. 29, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavusi jokių pretenzijų.
Miesto centrinėje dalyje ir senamiestyje neretai kaimynų tarpusavio klausimai yra jautrūs, todėl siekiant išvengti nepageidaujamų neigiamų pasekmių, nušviečiant aptariamą problematiką, prašome tiksliai, objektyviai, išsamiai, neiškraipant pagrindinės minties, pateikti atsakomąją nuomonę.“
Nesutaria, kam sklypas priklausė
15min kalbintos gyventojos teigimu, ginčo objektas – valstybinės žemės plotas – istoriškai priklauso Daukšos g. 29 namui, tačiau, anot UAB „Meltera“ advokato, yra priešingai. O kaip šią situaciją vertina paveldosaugininkai?
KPD Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės teigimu, įmonės užsakymu buvo atlikti Kumelių g. 6 urbanistiniai raidos tyrimai, kurių metu nustatyta, kad sklypas, lyginant su 1847 m., 1903 m., 1937 m. ir 1974 m. planais, žymiai sumažėjo, todėl nuspręsta atkurti buvusias ribas.
Kaip paaiškino R.Gudienė, KPD Kauno skyrius patikrino tyrimus ir pritarė siūlymui, tačiau nurodė, kad rengiant sklypo ribų plano sprendinius, reikėtų išsaugoti istoriškai susiklosčiusias ribas bei nepažeisti bendrasavininkų interesų.
„Manome, – 15min sakė ji, – kad vyksta privačių asmenų privatus tarpusavio ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas bendru sutarimu arba teismine tvarka.“
Statybos inspekcija: viskas teisėta
Situaciją pakomentuoti sutiko ir VTPSI Konsultavimo skyriaus specialistas Ričerdas Indrašius. Jo teigimu, remiantis projektu buvo numatyta įrengti 3 automobilių stovėjimo vietas Kumelių g. 6 sklypo ribose ir dar 11 – už ribos. Taip pat nuspręsta dalį dangos atstatyti, o likusią – įrengti naujai. Pašnekovas tikino, kad sprendimas suderintas su NŽT, savivaldybės, KPD atstovais ir yra teisėtas.
„Pažymime, – pridūrė R.Indrašius, – kad į gyventojų pranešimus dėl įrengtos betoninių trinkelių automobilių stovėjimo aikštelės Inspekcijos paaiškinimai gyventojams buvo pateikti. Atlikus patikrinimą vietoje konstatuota, jog stovėjimo aikštelė įrengta pagal pastato rekonstravimo projekto, kuriam 2016 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius.“
NŽT aikštelės statyti neleido
Visai kitos nuomonės laikosi NŽT – anot 15min kalbintos viešųjų ryšių skyriaus specialistės Kristinos Žukovskos, leidimas aikštelei statyti nebuvo išduotas. Jos teigimu, įmonei buvo leista tiesti susisiekimo komunikacijas, kitaip tariant, įvažiavimus į sklypą, kurių nė nereikia registruoti Nekilnojamo turto registre. Remiantis Statybos techniniu reglamentu, automobilių stovėjimo aikštelės nėra laikomos tokiomis komunikacijomis.
Įmonei buvo leista tiesti susisiekimo komunikacijas, kitaip tariant, įvažiavimus į sklypą, kurių nė nereikia registruoti Nekilnojamo turto registre.
„Aikštelės yra priskiriamos nesudėtingiems inžineriniams statiniams ir jų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus nustatytas išimtis“, – paaiškino ji.
Anot K.Žukovskos, atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad valstybinės žemės dalyje yra įrengta trinkelėmis išklota ir borteliais sutvirtinta aikštelė. Statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, valdomas, nuosavybės teise, UAB „Meltera“.
„Statybos techninio reglamento 50 punkte nurodyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio (t.y. NŽT) sutikimą, susitarimą, ar pan., dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka“, – toliau aiškino specialistė.
15min ji pranešė, kad NŽT kreipėsi į statybos inspekciją prašydama suteikti informaciją dėl užbaigimo akte, galimai nepatvirtinto, automobilių parkavimo vietų, skirtų aptarnauti gyvenamąjį namą, įrengimo už sklypo ribų. Be to, tarnyba domisi, kodėl VTPSI įregistravo aikštelę, nors NŽT leidimas nebuvo išduotas.
