Sulėtėjusios plėtros apimtys gali išbalansuoti Baltijos šalių sostinių būsto rinką
2020 metais pandemijos „nugalėtoja“ galima įvardinti Baltijos šalių būsto rinką. Labai solidžiai pasirodė Lietuvos ir Estijos būsto sektorius, kuris 2020 metais užfiksavo visų laikų rekordą – per metus būstui įsigyti išleistų pinigų suma buvo didžiausia per visą šių šalių istoriją. 2021 metų pradžios rodikliai rodo, kad situacija Vilniaus ir Talino būsto rinkose įgavo dar daugiau iki tol ir taip netrūkusio optimizmo, kuris gali lemti bent jau momentinį pasiūlos trūkumą bei didesnius būsto kainų šuolius.
Viešbučių sektorius vis dar patiria intensyviausią pandemijos poveikį
Tarptautiniams tinklams priklausančių viešbučių užimtumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2020 metais, palyginti su 2019 metais, susitraukė beveik iki 3 kartų. Šis verslas ir nekilnojamojo turto segmentas patyrė didžiausią nuopuolį 2020 metais, o dabartinei pandemijai tebesitęsiant ir 2021 metais – stagnuoja ir toliau.
Prekybinių patalpų nuomos pajamos – nuo dviženklio kritimo iki infliacijos dydžio augimo
Uždaryti prekybos taškai reikšmingai pakoregavo didžiųjų prekybos centrų apyvartas. Įmonių, valdančių tokius prekybos centrus, bendrosios veiklos pajamos susitraukė nuo kelių iki kelių dešimčių procentų. Tuo metu prekybos centrai, kuriuose įsikūrę didieji maisto prekių tinklai, galėjo džiaugtis nenutrūkstamu pirkėjų srautu, o tokių prekybos taškų savininkams buvo garantuotos net didesnės nuompinigių įplaukos nei 2019 metais – tad tokiuose objektuose nuomininkams nuomos mokestis buvo didinamas pagal praėjusių metų infliacijos lygį.
Pandemijos akivaizdoje biurų nuomininkams atsiveria plačios galimybės
Nors po pasikeitusio darbo organizavimo modelio biurai fiziškai ištuštėjo, tačiau įmonės nepuolė masiškai nutraukinėti nuomos sutarčių ir biurų pastatų valdytojai sugebėjo išlaikyti stabilų nuomos pajamų srautą. Visgi didesni iššūkiai plėtotojams turėtų kilti dėl šiuo metu rinką pasiekiančio dar didesnio biurų ploto kiekio. Visose Baltijos šalių sostinėse augantis laisvų patalpų lygis rodo, kad nauja biurų pasiūla pasirodo itin nepalankiomis aplinkybėmis ir iš to labiausiai gali išlošti patalpų nuomininkai.
Ryga lyderiavo pagal sandėlių plėtros apimtis, o Vilniuje plėtotojai imasi universalios koncepcijos projektų plėtros
Gamybinių ir sandėliavimo patalpų sektorius Baltijos šalyse 2020 metais turėjo visas prielaidas tolimesniam augimui. Vilniaus, Rygos, Talino miestuose ir jų apylinkėse per metus buvo pastatyta 208.000 kv. m naujų sandėliavimo patalpų (46% daugiau nei 2019 metais). Tuo tarpu Vilniuje 2020 metus galima įvardinti kaip „viskas viename“ koncepcijos projektų (angl. stock-office) plėtros pradžia. Jeigu tokių projektų įgyvendinimas Taline jau senokai yra įprastas reiškinys, o Rygoje jų plėtra aktyviau vyksta bent pastaruosius kelerius metus, tai Vilniuje tokie pirmi didesnio masto projektai bus įgyvendinti tik 2021 metais.
