Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per 2017 metus investicinių komercinio turto sandorių vertė turėtų pasiekti 285 mln. eurų, arba 11 proc. daugiau nei pernai, o 209 mln. eurų iš jų investavo fondai.
„Šiemet daugiausiai investuojama į prekybos paskirties turtą, kiek mažiau – į biurus. Mažiausiai – į sandėlius. Penkerių metų statistika rodo, kad į biurus buvo šiek tiek daugiau investicijų, nei į prekybos centrus“, – antradienį Lietuvos banko spaudos konferencijoje sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, kasmet auga investicinių fondų sudaromų sandorių kiekis.
„Fondai yra galinga jėga nekilnojamojo turto rinkoje, sudaranti du trečdalius sandorių. Jie nesidomi smulkiais pirkiniais: istoriškai pats mažiausias fondo įsigytas objektas Lietuvoje kainavo 3 mln. eurų, o vidutinio sandorio vertė siekia 22 mln. eurų. Daugiausiai investuojama Vilniuje, jei neskaitant „W. P. Carey“ sandorio dėl „Senukų“ parduotuvių, galima sakyti, kad praktiškai fondai nenori įsigyti pavienių objektų kituose miestuose“, – sakė jis.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International Advisors“ investicijų konsultantė Giedrė Kulakovienė pastebėjo, kad pastaruosius dvejus metus didžiausi investiciniai komercinio turto sandoriai sudaromi Lietuvoje.
„Apie 80–90 proc. investicijų sudaro tradicinės turto klasės: biurai, prekybos ir sandėlių patalpos. Apie 10–20 proc. sudaro kitos klasės, pavyzdžiui, viešbučiai, būstai, parkavimo aikštelės“, – Lietuvos banko konferencijoje sakė ji.
„Colliers International Advisors“ duomenimis, šiemet prekybos patalpų rinkoje brangiausiai perleistas „Senukų“ parduotuvių portfelis, prekybos centras „Go9“ bei prekybos patalpos Gedimino prospekte, kurių pagrindinis nuomininkas anksčiau buvo tinklas „Marks & Spencer“. Biurų segmente brangiausiai perleisti pastatai „Vertas“, „Penta“ bei „135“, o sandėlių rinkoje didžiausi „Kauno terminalo“ bei Vievio logistikos centro sandoriai.
G.Kulakovienės teigimu, Lietuvoje investuotojai jau žvalgosi į alternatyvius segmentus, pavyzdžiui, viešbučių sandoriai sudaro 4–6 proc. dalį. Investuotojus taip pat domina automobilių stovėjimo aikštelės, o ateityje rinkoje turėtų atsirasti ir projektas, skirtas trumpalaikei butų nuomai.
Komercinio banko SEB Nekilnojamojo turto finansavimo padalinio vadovas Norbertas Savickas konferencijoje teigė taip pat pastebintis, jog investuotojai žvalgosi potencialo ne tik tradiciniuose nekilnojamojo turto segmentuose.
„Banko akimis tendencijos labai panašios: aktyviausi segmentai išlieka biurai ir prekybos centrai. Manome, kad sostinės turi aiškiau susiformavusią rinką, labiau pamatuojama pasiūlos ir paklausos dinamiką. Pastebime, kad investuotojai ieško grąžos ir dažniau investuoja į nišines sferas – viešbučius, būstus nuomai. Mūsų nuomone, investuojant į tokius projektus pats verslas turėtų prisiimti daugiau rizikos ir dalyvauti su didesniu nuosavu kapitalu, kas leistų nesusiklosčius verslo planui, suvaldyti rizikas“, – sakė jis.