„Laikinai sustabdėme butų pardavimus, planuojame juos atnaujinti rugpjūtį, kai žinosime, kiek mums kainuos pastatyti projektus. Tuo tarpu statybų darbus šiuo metu skubiname“, – 15min patvirtino „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė.
Tokius sprendimus teko priimti galvojant apie klientus. Pasak pašnekovės, norima išvengti situacijos, kai įmonė būtų priversta jau su sutartis pasirašiusiais klientais grįžti persiderėti kainos.
„Šiuo metu statybų kainų nežino niekas, todėl prekyba butais ankstyvoje statybos stadijoje esančiuose projektuose iš esmės yra prekyba be kainos – suprantant, kad po kurio laiko teks grįžti pas pirkėją ir dėl jos persiderėti. To kaip atsakingas verslas turėtume visokeriopai vengti“, – teigė D.Andrulionienė.
Jos teigimu, stabdoma prekyba „Skylum“ II etape ir „Vyšnių“ II etape.
Kitaip elgtis – nelogiška
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad tai pakankamai logiškas žingsnis, nes žvelgiant į šios įmonės plėtojamus projektus matyti, kad dar tik planuojamuose plėtoti ir neseniai pradėtuose statytuose projektuose jau susitarta dėl didžiosios dalies butų pardavimų.
„Todėl pardavinėti butus sekančiuose projektų etapuose, kurie bus baigti statyti 2023 ar net 2024, tiesiog nėra racionalu. Visų pirma, tai sudėtinga įvertinti būsimų projektų statybų kaštus bei tikėtinas realizacijos kainas ateityje. Jeigu tiki, kad ateityje augančius statybų kaštus galėsi kompensuoti dar aukštesnėmis realizacijos kainomis, tai kam pardavinėti dabar žemesnėmis kainomis?“ – komentuoja R.Reginis.
Pandemija, anot jo, taip išbalansavo būsto rinką, kad stipriai paankstino butus pardavimo pradžią, kuomet plėtotojai pradėjo pardavinėti butus dar tik planuojamuose plėtoti projektuose.
„Jeigu anksčiau realizacijos pradžia dažniausiai sutapdavo su projekto statybų pradžia, tai dabar matome, kad projektas dar realiai nepradėtas statyti, o dėl didžiosios dalies butų pardavimų jau susitarta. Esant tokiam neapibrėžtumui statybų sektoriuje, tai tampa galvos skausmu tiems patiems plėtotojams, kadangi jie negali pirkėjams tiksliai garantuoti statybos terminų bei savo pelno rodiklių“, – komentuoja „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Jo teigimu, tikėtina, kad įmonės dabar atsakingiau vertins savo galimybes ir neskubės pardavinėti butus projektuose, kurie yra dar tik popieriuje.
„O naujo būsto pasiūla iš esmės priklausys nuo realiai įgyvendinamų projektų, kurių apimtys pastaraisiais mėnesiais pastebimai sulėtėjusios. Ir čia jau ne pardavimų strategijos, o viso statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus problemos“, – sako jis.
Pasiūla sumažėjo dvigubai
Vilniaus mieste tuo metu naujai statomo būsto pasiūla jau yra sumažėjusi. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis su 15min kalbėdamas ketvirtadienį teigė jau metus kovojantis už tai, kad pasiūla būtų didesnė.
„Apskritai, galėtume naujo būsto pasiūlyti daugiau ir tai galėtų pristabdyti kainų didėjimą, nes tai lemia būtent jo trūkumas“, – pastebi jis.
Pasak pašnekovo, būsto nuoma tiesiogiai susijusi su tuo, koks gyventojų prieaugis ir kiek atsiranda naujos statybos būstų. Jei gyventojų daugėja, paklausia natūraliai taip pat didėja.
„Per pastaruosius metus buvo suvaržyti statybos leidimų išdavimai. Atsirado tam tikri reikalavimai, sąlygos, stipriai išaugo biurokratizmas Vilniaus miesto savivaldybėje, kur išduodamas statybų leidimas“, – kritikos pažėrė A.Avulis.
Esant galimybei pastatyti daugiau namų, atsirastų didesnė pasiūla. Vis dėlto pastaroji, pasak A.Avulio, per pastaruosius metus sumažėjo bemaž du kartus. 2021 m sausį naujų būstų pasiūla Vilniuje buvo virš 5000, o šiandien – apie 2500. Išaugo ir kainos – tiek dėl infliacijos, tiek dėl karo Ukrainoje.
