Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą (anksčiau tokiu būdu rinkta „Mokslo salos“ vizija) surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Savo idėjas konkursui pristatė garsūs architektai iš viso pasaulio. Net 50 proc. projektų atkeliavo iš įvairių Europos valstybių. Daugiausia darbų (16) konkursui pateikė mūsų šalies architektai. Antroje vietoje – JAV architektūros vizionieriai (14 pasiūlymų) ir treti – Jungtinės Karalystės atstovai (12). Tarp dalyvių buvo net svečių iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Afrikos Respublikos, Libano, Jordanijos, Čilės.
Per tris mėnesius specialiai konkursui dedikuotoje interneto svetainėje apsilankė beveik 23 tūkst. interesantų, norėjusių plačiau sužinoti apie Kauno rengiamą projektą. Kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su visais 119 darbų dvi savaites Kauno „Žalgirio“ arenoje veikusioje parodoje.
Vėliau į geriausiųjų atrankos darbus kibo dvi dienas posėdžiavusi tarptautinė vertinimo komisija, kurios nariai nežinojo, kas yra kiekvienos idėjos autorius – darbai svarstymui pateikti anonimiškai. Tik išrinkus geriausių darbų trejetą, paslaptis buvo atskleista – atplėšti papildomi vokai su tiksliais juos parengusių architektų rekvizitais.
Vienas iš komisijos narių buvo ir Modestas Pitrėnas, žinantis, ką reiškia koncertuoti idealios akustikos salėje.
Geriausiu projektu išrinktas vilniečių „Paleko Archstudijos“ darbas.
„Per šimtmetį nesugebėjome pastatyti nė vienos koncertų salės. Ar galim ramiai žiūrėti į akis tokiam faktui? Gėda politikams“, – kalbėjo M.Pitrėnas, pristatęs trečiosios vietos laimėtoją.
Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažįsta, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje.
Visi projektai buvo vertinami pagal šiuos pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas.
Konkurso dalyvių buvo prašoma pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Centre turėjo būti suplanuota 1 500 žmonių talpinanti aukštos akustinės kokybės koncertų salė, taip pat mažesnė 700 žmonių talpinanti antroji salė, lanksti transformuojama konferencijų salė, kurioje vienu metu gali būti iki 600 žmonių, arba esant poreikiui ji galėtų būti padalinama į atskiras konferencijų sales, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų.
Dalyvių taip pat prašyta numatyti lauko amfiteatrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus aplinkos sutvarkymo elementus.
„Laimėjome, nes daugybė užsienio architektų domėjosi Kaunu, jo kraštovaizdžiu. Mūsų tikslas buvo atrasti ikoninę idėją“, – geriausiųjų pristatymo metu ketvirtadienį teigė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis, vienas iš atrankos komisijos narių.
Geriausiu projektu išrinktas vilniečių „Paleko Archstudijos“ darbas. J.Audėjaitis įsitikinęs, kad laimėtojai yra pajėgūs įgyvendinti tokio masto projektą: „Mes patys nustebome, kai pamatėme, kas tapo pirmosios vietos laureatais. Net neabejojame, kad šios komandos galimybės yra labai didelės. Jie yra vieni iš lyderių mūsų šalyje. Taigi tokio pobūdžio projektą jie pajėgūs sėkmingai realizuoti“.
Į dešimtuką geriausiųjų pakliuvo ir dar vienas lietuvių darbas.
„Kaunas toliau ieško idėjų, kurios atitiktų XXI a. iššūkius. Tai įkvepia. Tai bus puikus Čiurlionio įamžinimas. Pirmiausia, pastatas-laimėtojas yra labai išmanus, savyje talpinantis daug funkcionalių erdvių, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra matomos. Kitas dalykas – paties architekto vizija, jog naujasis pastatas nebūtinai turi tapatintis su jau esančiais aplink, bet priešingai, gali nubrėžti gaires ateities statiniams.
Galiausiai paties statinio pristatymas ir jo elegancija: apima jausmas, tarsi įspūdingas objektas yra čia, bet tuo pačiu jo lyg ir nėra. Pastatas labai gražiai susitapatina su aplinkiniu kraštovaizdžiu“, – skelbdamas pirmosios vietos laureatus, architekto Rolando Paleko vadovaujamą projektą pristatė komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.
Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“.
M. K. Čiurlionio (pavadinimą išrinko kauniečiai) koncertų centras bus mišrios paskirties projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą. Pastate bus sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams. Projektu tikimasi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį Nemuno pakrantės vystymui.
„Kaip labai teisingai pastebėjo maestro Modestas Pitrėnas, turėti aukšto lygio koncertinę salę yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Net nereikia žiūrėti labai toli – jau vien kaimynai latviai ir estai mus šiuo požiūriu lenkia turėdami po 5-7 koncertų sales. Kiek žinome, Vyriausybė yra numačiusi tokį finansavimą nacionalinei koncertų salei. Žinoma, prie to prisidės ir miestas bei privatūs investuotojai“, – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Trys nugalėtojai, pasibaigus konkurso procedūroms, bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą. Manoma, kad derybos užsitęs apie pusmetį. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Kartu bus įgyvendinamas ir pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iš Aleksoto pusės projektas.
