Statybų ir valdymo sutartį pasirašė trys šalys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – fondas „BaltCap“. Šis fondas užėmė iš projekto rugpjūtį pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą.
„Vakar ir šiandien įvyko didžiulės sutarties pasirašymas. Šiandien yra ta diena, kai baigiasi vienas didelis etapas ir prasideda kitas didelis darbų etapas“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R.Šimašius.
Kaina pakilo
Nacionalinio stadiono projektas buvo sustabdytas kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu. Tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų. Anot R.Šimašiaus, per porą metų projektas pabrango dar 6 mln. eurų.
„Su visais mokėjimais, priežiūros, pinigų skolinimu, aptarnavimu, mokesčių mokėtojams per 25 metus tai kainuos apie 160 mln. eurų. Institucijų įsikišimas kainavo. Šios dienos kainomis bus fiksuotas statybų kainų indekso pokyčiai, todėl matome, kad projektas pabrango bent 6 mln.“, – aiškino meras.
Anksčiau buvo teigiama, kad projektas atsieis 150 mln. eurų, tad iš kur atsirado papildomi 6 mln. eurų? Agnė Šataitė, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja, aiškino, jog per bylinėjimosi su valdžios institucijomis laikotarpį nebuvo galima pasirašyti sutarties. O per tą laiką pasikeitė investicijų vertė dėl bendro kainų padidėjimo rinkoje. Dėl to įsijungia indeksavimo mechanizmas ir pasiūlyme nurodyta Investicijų vertė (be palūkanų ir kitų finansavimo sąnaudų) indeksuojama 6,61 proc. dydžio indeksu.
„Bet išties kol kas indeksavimo sumą galime tik spėlioti, nes SSKI indeksas keičiasi kas mėnesį ir preliminariai tai yra apie plius 6 mln. eurų prie tų 156 mln. eurų“, – teigė ji.
Mokėjimus koncesininkui numatyta išdėstyti per 22 metus pasibaigus statyboms.
„BaltCap“ Infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis teigė, kad kol kas rangovas nėra žinomas.
„Tikslinsimės techninio projekto matmenis ir kai jis bus labiau išdirbtas, galėsime pabaigti konkursą“, – kalbėjo jis.
Š.Stepukonio teigimu, galimų rangovų sąraše yra statybų bendrovės „Conresta“, PST ir „Veikmė“.
„Kai tik turėsime truputį detalesnį techninį projektą, galėsime užbaigti pirkimą. Tikimės, kad kitų metų pirmą ketvirtį tikrai turėsime“, – tvirtino jis.
„Kito etapo uždaviniai yra pirmiausia parengti gerą techninį projektą, o tai reiškia, kad bus galutinai suderinta projektinė užduotis ir parengtas techninis projektas. Nuo šios dienos iki stadiono ir daugiafunkcio komplekso pridavimo turėtų būti apie 3,5 metų.
Už visas rizikas yra atsakingas privatus partneris ir mokesčių mokėtojams nieko nekainuos“, – kalbėjo R.Šimašius.
Nemato galimų trukdžių
Ar dar gali atsirasti kokių nors trukdžių, kurie galėtų sustabdyti projekto eigą? Mero teigimu, tokiame etape, kuomet yra pasirašoma sutartis, Vilniaus valdžia dar nebuvo priėjusi.
„Nuo šio ryto, kai buvo sudėti galutiniai parašai, situacija keičiasi iš esmės. Tai reiškia, kad savivaldybė ir Vyriausybė įsipareigoja mokėti po to, kai bus pastatyta. Kaip savivaldybė, įsipareigojame kartu su koncesininku galutinai suderinti projektavimo techninę užduotį. Koncesininkas, savo ruožu, įsipareigoja parengti projektą, gauti statybos leidimą, pastatyti ir sužaisti kontrolines rungtynes. <...> Tada priimame projektą ir pradedame mokėti pinigus.
Ar gali kas nors sutrukdyti? Normaliomis sąlygomis ne. Jeigu kas nors ir sugriūtų, nors nematau tam prielaidų, koncesininko pusėje, tai, skirtingai nuo bet kokio viešojo pirkimo, tai nėra viešojo sektoriaus galvos skausmas. Mes atsakingi už mokėjimą po to, kai objektas bus pastatytas. Jokių tarpinių mokėjimų nėra“, – aiškino R.Šimašius.
Stadionas su daugiafunkciu centru
Pagal sutartį, ant Šeškinės kalvos per dvejus metus turėtų būti pastatytas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be futbolo stadiono su mažiausiai 15 tūkst. vietų, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
„Labiausiai džiugina, kad Lietuvoje pagaliau turėsime būtent futbolui skirtą stadioną, kuris atitinka IV kategorijos UEFA reikalavimus. Juose galės vykti aukšto lygio tarptautinės varžybos. Tai svarbiausias dalykas, kad nebus tokios gėdos, kada mūsų rinktinė vis dar turi žaisti išimties tvarka Lietuvoje, nes neturime tokio lygio stadiono“, – penktadienį kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos, siekiama, kad jame būtų įrengta 18 tūkst. vietų. Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, artimiausias projekto darbas, galutinai nuspręsti, kiek vietų bus stadione – 15 ar 18 tūkst.
„Dabar yra fiksuotas 15 tūkst. vietų skaičius, yra galimybė jį praplėsti iki 18 tūkst. ar daugiau. Artimiausius kelis mėnesius būtent šis klausimas bus sprendžiamas“, – tvirtino jis.
Be minėtų 160 mln. eurų investicijų į patį daugiafunkcį centrą su stadionu, savivaldybė planuoja skirti dar apie 35 mln. eurų aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo. Galiausiai diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais.
