Turkija „Knight Frank“ indekse užima pirmą vietą ir kainų kilimas šioje, lyginant 2020 metų I ketvirtį su 2021 I ketvirčiu, šalyje užėmė 32 proc.
Lietuva – 14-ta sąraše
Lietuva šiame sąraše yra keturiolikta. Nurodoma, kad per metus, mūsų šalyje būsto kainos kilo 9,1 proc. Toks pats pokytis įvyko per 3 mėnesius, lyginant 2020 IV ir 2021 I ketvirčius.
Nekilnojamojo turto plėtros ir paslaugų įmonių grupės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipė dėmesį, jog sudarydami indeksą „Knight Frank“ remiasi Registrų centro duomenimis. O jame skelbiamos kainos pagal notarinius sandorius, tarp kurių padaugėjo naujos statybos pardavimų.
Vilnius, jo centrinė dalis, pajūrys yra brangesni ir čia buvo stebimas aktyvumo šuolis, sakė T.S.Kvainickas.
„Nauja statyba iš principo yra brangesnė ir vien sandorių kompozicijos pasikeitimas galėjo daug ką lemti. Kuomet perkama daugiau naujo, brangesnio būsto ir mažiau seno, pigesnio, tuomet vidutinė kaina auga sparčiau“, – 15min kalbėjo jis.
Atsižvelgiant į tai, kad nurodomos visos šalies kainų pokytis, įtakos kainų prieaugiui galėjo turėti ir tai, jog daugiau sandorių buvo sudaryta vietovėse, kuriose būstas buvo brangesnis.
„Vilnius, jo centrinė dalis, pajūrys yra brangesni ir čia buvo stebimas aktyvumo šuolis“, – kalbėjo jis.
Tiesa, apie šiuo metu diskutuojamus kainų pokyčius naujuose pastatuose, kuriuose butai parduodami apie 20 proc. brangiau nei praėjusių metų pabaigoje, šioje ataskaitoje nėra minima. Taip yra, nes tie pastatai dar nėra pastatyti, o ir sandoriai notariškai nepasirašyti.
„Knight Frank“ indekse nurodoma, kad per 6 mėnesius, lyginant 2020 III ir 2021 I ketvirčius, būsto kainos šoktelėjo net 23.4 proc. Tai T.S.Kvainicko nuomone, gali kiek suklaidinti skaitytojus. Jeigu metinis augimas buvo mažesnis už antrojo pusmečio, reiškia, kad pirmąjį pusmetį kainos mažėjo, pagal nurodytus skaičius apie 10 proc.
„To tikrai nebuvo, todėl greičiausiai nurodytiems pokyčiams įtakos turėjo reikšmingi įsigijimų struktūros pasikeitimai (pvz. parduota santykinai daugiau namų ir mažiau butų pirmąjį pusmetį ir grįžimas prie įprastos kompozicijos antrąjį pusmetį).
Siekiant suprasti pateikiamą informaciją, visuomet svarbu žinoti jos kontekstą. Sprendžiant iš pateikiamų duomenų, buvo apjungtos tiek butų, tiek namų kainos. Tai įgalino Simpsono paradoksą, kuris neparodo atskirų grupių pokyčių, ir gali sukelti nepamatuotus lūkesčius nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu“, – 15min nurodė pašnekovas.
Dešimtuke pirmauja Turkija
Už Turkijos indekse rikiuojasi Naujoji Zelandija (22,1 proc.), Liuksemburgas (16,6 proc.), Slovakija (15,5 proc.), Jungtinės Valstijos (13,2 proc.), Švedija (13 proc.), Austrija (12,3 proc.), Olandija (11,3 proc.), Rusija (11,1 proc.) ir Norvegija (10,9 proc.).
Būsto ir viešosios politikos ekspertas prof. Alanas Morrisas „The Guardian“ teigė, kad esminė kilimo priežastis buvo labai žemos palūkanų normos.
„Tai akivaizdžiai įkvepia žmones pirkti nekilnojamąjį turtą, o tuos, kurie jau turi, skatina įsigyti kaip investicinį turtą. Pandemijos metu žmonės negalėjo keliauti, todėl sutaupytus pinigus panaudojo siekdami padėti savo vaikams įsilieti į nekilnojamojo turto rinką“, – sakė jis.
„Knight Frank“ sąraše Estija yra 34 ir metinis būsto augimas čia siekia 4,8 proc. O Latvija yra 43-ia su 3,1 proc. kainų kilimu.
Sparčiausias kilimas nuo 2006-ųjų pabaigos
„Knight Frank“ teigimu, būsto kainos kyla sparčiausiai nuo 2006 metų IV ketvirčio ir 56 šalyse kovą jos kainos pakilo 7,3 proc. Taip pat pastebima, kad trylikoje šalių fiksuojamas metinis dviženklis kainų augimas.
„Nenuostabu, kad daugėja kalbų apie kylančius postpandeminius būsto busto burbulus, todėl valdžios institucijos jau imasi veiksmų“, – rašoma „Knight Frank“ ataskaitoje.
Pavyzdžiui, nuo 2021 metų sausio Kinijos, Naujosios Zelandijos, Airijos valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemonių – nuo griežtesnių skolinimo taisyklių iki didesnių žyminių mokesčių už daugkartinį pirkimą.
„Vyriausybėms imantis veiksmų ir pasibaigus fiskalinių skatinamųjų priemonių taikymui, pirkėjų nuotaikos nebus tokios geros“, – rašo analitikai.
Tiesa, „Knight Frank“ pabrėžia, kad už skambių antraščių, tai kol kas nėra pasaulinis nekilnojamojo turto burbulas.
„Yra keletas didelių ekonomikų, kuriose stiprus kainų augimas tebėra sunkiai pasiekiamas ir pardavimai dar vis neįsibėgėjo. Italijoje kainos kilo 1,6 proc., Indija tiek pat krito, o Ispanijoje sumažėjo 1,8 proc. dėl sustiprintų karantinų, ekonominio neužtikrintumo arba per didelės pasiūlos“, – nurodoma ataskaitoje.
