Sausio pabaigoje neskundžiamą nutartį dėl šio komplekso likimo paskelbęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bendrovė „Robala“, „Nidos seklyčios“ savininkė, kompleksą turės atstatyti taip, kaip šis atrodė 2004 metais prieš rekonstrukciją.
Teismo sprendimu savininkai turėtų panaikinti jungtis tarp dviejų pastatų, kad neliktų sublokavimo, nes tai esą nėra tipiška šiai gyvenvietei, perstatyti stiklinę rotondą, kuri esą neatitinka kraštovaizdžio, atlikti kitas korekcijas.
Kovo mėnesį kavinės ir viešbučio komplekso savininkai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) pateikė tris galimus variantus, kuriais siekė kompromiso, tačiau derybos nebuvo vaisingos.
Buvo ar nebuvo žvejo sodyba?
Bendrovė įdėjo daug pastangų ir pasitelkusi Neringos architektūrą išmanančius specialistus, turinčius ilgametę projektavimo patirtį, rinko istorinę medžiagą ir VSTT pateikė situacijos analizę.
Iš dokumentų, kuriuos turi 15min, galima matyti, jog bendrovė nurodė, kad Lotmiškio g. 1 sklype, kuriame yra kavinė, niekada nestovėjo žvejo sodyba, į kurią orientuojasi specialistai, reikalaudami atstatyti istorinį teisingumą.
Panaršius kruopščiau galima rasti informacijos, jog pirmasis statinys šiame sklype iškilo tik 1976 metais. 1982-iais čia pagal paruoštą projektą buvo perkeltas žvejo sodybą imituojantis pastatas iš Pamario gatvės, jame veikė kavinė. Manoma, kad tai ir tapo bene pagrindiniu teisminio ginčo objektu.
Svarbiu faktu architektai laiko ir tai, jog šis sklypas ribojasi su istorine buvusia Atragio kaimo Nidoje teritorija, tačiau niekada nebuvo jo dalimi. Saugomų teritorijų tarnyba grindžia, jog šiame kaime nebūta sublokuotų pastatų, koks yra „Nidos seklyčia“, tačiau architektai netrunka pažerti pavyzdžių, jog čia būta daugybė sublokuotų namų ir šie buvę būdingi Nidai. Vienas pavyzdžių – tipinė žvejo sodyba, esanti kultūros paveldo objektu.
Pagal teismo nutartį, „Nidos seklyčioje“ turėtų būti pakeista stoglangių išraiška. Iki šiol visoje Neringos teritorijoje nėra įteisinta jokia vieninga stoglangių įrengimo sistema. Beje, „Nidos seklyčioje“ esantys langai atkartoja Kuršių nerijos nacionalinio parko pastato vaizdą, kuriam priekaištų niekas nepareiškė.
Kreipėsi į prezidentę
„Nidos seklyčios“ vadovas Romas Kvaselis apie susidariusią situaciją kalbėti nelinkęs ir teigia esantis tiesiog pavargęs, nes bendrovė negali normaliai vystyti veiklos, o kovoja su vėjo malūnais.
Dokumentai yra, parašai sudėti, tačiau privalai imti ir savo rankomis išgriauti ir pastatyti iš naujo tai, ko sklype niekada nebuvo, – sako R.Kvaselis.
Jis užsimena tik tiek, jog pagrindiniams akcininkams, kurie yra vokiečiai, ši situacija atrodo nesuvokiama protu.
„Dokumentai yra, parašai sudėti, tačiau privalai imti ir savo rankomis išgriauti ir pastatyti iš naujo tai, ko sklype niekada nebuvo“, – sako jis.
15min žiniomis, prezidentei ir kitoms institucijoms išsiųstame laiške teigiama, jog VSTT laikosi vienašališkų reikalavimų, jog statiniai yra tiesiog „negražūs ir nebūdingi Nidai“, tad reikalaujama vykdyti teismo nutarimą be jokių kompromisų, neatsižvelgiant į istorinę medžiagą.
Teigiama, jog VSTT apskritai neturi teisės spręsti susidariusios situacijos, nes sklypas yra kultūriniame draustinyje, o jo valdymas patikėtas Kultūros paveldo departamentui, kuris jokių pažeidimų šiame sklype neįžvelgė. Kreipimesi glaustai sudėliota ir istorinė medžiaga, kuri buvo pateikta VSTT.
Kartu prašoma pakviesti ir įtraukti į Kuršų nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo procedūrą nepriklausomus UNESCO paveldosaugos ekspertus, deleguotus centrinės būstinės Paryžiuje.
VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis 15min patikino, jog plačiąja prasme už kraštovaizdį, už Kuršių nerijos nacionalinį parką kaip UNESCO objektą atsakinga Aplinkos ministerija, o Kultūros paveldo departamentas atsakingas tik už paveldą, esantį šiose teritorijose.
Ekspertų tarybos išvados valdininko neįtikina
„Nidos seklyčios“ savininkų prašymu Neringos savivaldybė gegužės pradžioje sukvietė architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros architektų tarybą, kuriai pateikė svarstyti kavinės ir svečių namų „Nidos seklyčia“ pertvarkymo, skirto taikos sutarčiai sudaryti, projektinius pasiūlymus.
Posėdyje dalyvavo 15 savo srities profesionalų iš visos Lietuvos – architektų, ekspertų, Neringos meras Darius Jasaitis, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Visi ieškojo tam tikro kompromiso, kad būtų tie dalykai priimami teisingai, neperlenkiant lazdos. Dauguma pasisako prieš griovimus, – sakė architektas L.Naujokaitis.
Kaip 15min sakė posėdyje dalyvavęs ir prie Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo prisidedantis ekspertas Linas Naujokaitis, susitikime visi išsakė savo nuomonę, tačiau bendra pozicija buvo rasti kompromisą, kaip šią situaciją išspręsti švelniomis priemonėmis.
„Visi ieškojo tam tikro kompromiso, kad būtų tie dalykai priimami teisingai, neperlenkiant lazdos. Dauguma pasisako prieš griovimus. Nuomonė tokia, kad reikia įdėti pastangų ieškant smulkių architektūrinių priemonių mažinant pastato dalių įtaką, ieškoti švelnesnių sąsajų su aplinka. Rotondą reikėtų „paraminti“, nes yra tokio bereikalingo architektūrinio triukšmo. Taip, tokia struktūra galima, kad urbanistinė struktūra nėra išardyta, tas kompleksas žaidžia panašiom taisyklėm, kaip visa buvusi Atragio gyvenvietė, istorinė dalis“, – kalbėjo L.Naujokaitis.
Ekspertai sutarė, jog vadinamieji „ilgnamiai“ ar blokuoti namai yra tipingi šioms vietovėms.
Ant popieriaus sugulusi ekspertų nuomonė buvo pateikta VSTT, tačiau ši nėra linkusi į ją atsižvelgti.
Anot VSTT direktoriaus A.Stanislovaičio, gautos išvados, jog niekas nepažeista ir nieko keisti nereikia, atrodo keistai.
„Matyt, taip yra dėl to, kad tarybą inicijavo savininkai. Yra teismo sprendimas, kad pažeista, teismo sprendimas yra galutinis ir neatšauktas. Pasakykite, teismas buvo neteisus?“, – klausė A.Stanislovaitis.
L.Naujokaitis patikino, jog ekspertų nuomonė išreikšta profesionaliai, nes kiekvienas dirba nepriklausomai, nesitaria net ir prieš posėdį.
VSTT darbą vadina pražūtingu valstybei
Paveldosaugininkas Arūnas Umbrasas, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriui, dalyvavo su Lotmiškės gatvėje 1 Nidoje esančiu sklypu susijusiuose teismo procesuose. Jis tikina, jog teismas neįvertino visų pateiktų dokumentų ir argumentų, o VSTT darbą vadina pražūtingu valstybei.
„Tai yra melas, nebuvo jokio statinio (žvejo sodybos, – red. past.), teisme esame pateikę visus duomenis, deja, teismas tų duomenų nevertino. Yra istoriniai tyrimai dėl Nidos plėtros iki XX amžiaus vidurio, ten nebuvo jokio statinio, buvo naujai suformuotas sklypas, kur sovietmečiu buvo atkeltas, net nevadinčiau žvejo sodyba, o iš visai kito rajono į šį sklypą perkeltas pastatėlis.
Vėliau, kadangi jis sunyko, buvo rekonstruojamas, atsirado dabartinis užstatymas. Šitas užstatymas lygiai toks pats, koks egzistuoja Pamario gatvėje, kur realizuotas toks pat projektas. Bylos metu klausėme, kodėl niekas nekelia klausimo dėl analogiško pastato griovimo Pamario gatvėje, kadangi tai yra istorinė dalis, urbanistinio draustinio teritorija. Šitų klausimų niekas negirdėjo – nei teismai, o apie VSTT aš išvis net nenoriu kalbėti“, – sakė A.Umbrasas.
Jo teigimu, Lotmiškio gatvės 1 sklype iš paveldosaugos pusės nėra jokių pažeidimų apskritai.
„Bet mes turime dviejų teismų sprendimus, kurie galiojantys, – apgailestavo paveldosaugininkas, – Yra tam tikros nuostatos įtvirtintos 2012 metų Vyriausybės nutarimu patvirtintame nacionalinio parko tvarkymo plane. Tos nuostatos sugalvotos VSTT ir įkeltos į Vyriausybės nutarimą, šiuo atveju teismai ir vadovaujasi, kas parašyta konkrečiame punkte, o jis susietas su konkrečiu adresu.
Nežinau, kas sugalvojo, kad reiktų viską nugriauti ir pastatyti iš naujo. Vien tame yra absurdas, nes tas statinys nei buvęs, nei dabartinis, jie nėra saugotini statiniai. Priešingai, būtent šis užstatymas 2008 metais vertinimo tarybos pripažintas kaip saugomas užstatymas, nes sudaro urbanistinę struktūrą, jis sudaro vertingąją savybę ir tokie statiniai pripažįstami kultūros paveldo statiniais.
Šiuo atveju, reikalaujama naikinti kultūros paveldo statinius ir iš esmės daryti pažeidimus, ką draudžia nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 19 straipsnis. Nonsensas valstybėje!“.
Ten kažkokios asmeninės ambicijos jų, vykdytas kažkoks susidorojimas su atrinktais, pabrėžiu, atrinktais savininkais, – priežastį, dėl ko viskas nusirideno iki teismo įvardija A,Umbrasas.
A.Umbraso teigimu, teismas negirdėjo ir neatsižvelgė į argumentus, jog VSTT neturi įgaliojimų nustatinėti reikalavimų kultūriniame draustinyje, tai numatyta įstatymuose.
„Ten kažkokios asmeninės ambicijos jų, vykdytas kažkoks susidorojimas su atrinktais, pabrėžiu, atrinktais savininkais. Žmonės kalba įvairius dalykus, kad yra politikai su kažkuo susipykę ir vykdyta keršto akcija“, – priežastį, dėl ko viskas nusirideno iki teismo, įvardija A.Umbrasas.
„Įžvelgiu tokį dalyką – taip, valstybė pridarė klaidų, taip, teismai pridarė klaidų, tačiau pripažinti, kad klaidos grubiausios padarytos, niekas nedrįsta. Vaikšto VSTT ir sako: „O mes negalime sutikti ir pripažinti, kad padaryta klaida, nes nukentėtų prestižas“. Bet ar tai ne absurdiška situacija?
Svarbiausia, kad tie žmonės, kuriuos kažkas išrinko kaip atpirkimo auką, kreipsis dėl žalos atlyginimo ir tai bus milijoninės sumos, kurias turės valstybė atlyginti iš mūsų visų pinigų. Ar dėl to, kad kažkokia institucija kaip VSTT pridarė klaidų ir toliau jas daro ir stumia valstybę į sunkią padėtį? Situacija yra nusikalstama“, – mano A.Umbrasas.
VSTT direktorius A.Stanislovaitis: derybos nepavyko
VSTT direktorius A.Stanislovaitis pripažįsta, jog su savininkais nepavyko pasiekti kompromiso.
„Derybos iš tiesų nebuvo vaisingos, siūlėme kompromisą, tačiau savininkai vis dar tikisi, kad nereikės teismo sprendimo įgyvendinti visiškai. Dabar prasidėjo kitas etapas – dirba planuotojai, architektai, teikiami pasiūlymai, kaip matytų ekspertai iš šalies, ne tarnybos darbuotojai.
Penktadienį turėsime du susitikimus tais klausimais, o birželio 15 dieną bus viešas Kuršių nerijos tvarkymo plano sprendinių keitimo pristatymas Nidoje. „Nidos seklyčios“ savininkai vėl galės teikti pasiūlymus, diskutuoti su ekspertais ir taip toliau.
Supraskime, gyvename teisinėje valstybėje, jokia institucija negali pasakyti, kad teismo sprendimas yra prastas, jo nereikia laikytis. Tai būtų nonsensas, – sako VSTT direktorius.
Niekada tarnyba nesakė, kad laikytis 100 proc. teismo sprendimo ar 100 proc. nesilaikyti. Laikausi pozicijos, kad pirmiausia planuotojai, ekspertai turi išdiskutuoti.
Supraskime, gyvename teisinėje valstybėje, jokia institucija negali pasakyti, kad teismo sprendimas yra prastas, jo nereikia laikytis. Tai būtų nonsensas. Klausimas, ar vertinant šią situaciją per išskirtinę visuotinę vertę, per ekspertų pasisakymus, galima siūlyti Vyriausybei koreguoti tvarkymo planą ir to pasekoje siūlyti taikos sutartis.
Tai nereiškia, kad visi visko atsisako, tai turi būti konstruktyvus vidurio radimas. Kol kas tai nevyksta, nes savininkai nenori pripažinti teismo sprendimo ir sako: „Mes nieko nedarysim arba mokėkit kompensaciją“.
Kada nenorima priimti platesnio požiūrio, tada kalbama apie detales, va, žinot, mūsų namo kampas panašus į ano namo kampą, čia kalbant sarkastiškai.
Noriu pasakyti, kad yra viešas svarstymas, dalyvauja daug ekspertų, laužo ietis, ginčijasi. Tarnyba iš tikrųjų dalyvauja labiau stebėtoju, klausosi, renka informaciją. Sprendiniai bus teikiami Vyriausybei. Didžiąją dalimi visi sutaria, kad ten („Nidos seklyčios“ projektas, – red.past.) nėra viskas gerai. Tik kokiam lygmeny reiktų korekcijas daryti, kiek galėtų ekspertai, parkas nusileisti ir kažką palikti, čia turėtų kalbėti ICOMOS ekspertai, architektai, ne valdininkams nuspręsti.
Nepavykus rasti sprendimo, paliekama galimybė kviestis užsienio ekspertus, bet tai kraštutinė priemonė.“
