Šiuo metu būsto kainos Palangoje panašios į Vilniaus – už kvadratinį metrą galima sumokėti 1,5 – 2,5 eurų tūkst. eurų, Nidoje – 2 tūkst., o Šventojoje daugiau 1 – 1,5 tūkst. eurų.
Palangoje – daugiausia projektų
Palangoje ne tik brangiausias būstas, bet čia taip pat pradėta daugiausia projektų, sako nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė. Šiuo atžvilgiu Nida ir Šventoji smarkiai atsilieka.
„Palangoje pasiūla labai didelė – kas tik sugalvoja, atvažiuoja ir stato. Tuo tarpu Šventojoje pasiūla menka, nes nelabai kas stato. O Nidoje prieš 10 metų buvo didelė paklausa, tačiau šiandien taip, toli gražu, nėra. Žmonės pasiskaičiuoja laiko ir pinigų sąnaudas keliaujant į Nidą, todėl tiek daug projektų, kaip anksčiau, ten nėra vystoma“, – teigia O. Mackevičienė.
Anot jos, Šventoji niekada neaplenks Palangos, tačiau šis miestas turi didesnius šansus pritraukti potencialius nekilnojamojo turto plėtotojus nei Nida. Taip yra, nes žmonės pajūryje linkę pirkti mažus, 30-35 tūkst. eurų kainuojančius butus.
„Šventoji niekada nebus pirmas numeris, lyginant su Palanga. Manau, Šventosios valdžiai reikėtų skirti daugiau dėmesio infrastruktūrai. Taip pat yra ir kitų minusų. Tačiau, Palangoje šiuo metu labai didelė žemės kaina, todėl projektų vystytojai galėtų statyti ir pardavinėti būstus už nedidelę kainą būtent Šventojoje“, – teigia O. Mackevičienė.
Kainos kyla kaip ir kitur
Kalbant apie kainas, anot jos, po euro įvedimo jaučiamas kainų pakilimas, tačiau tai susiję žemomis indėlių palūkanų normomis.
„Įvedus eurą kilo būsto kainos, bet siečiau tai su bankų indėlių palūkanų normų nebuvimu. Bankai už indėlius nieko nedavė, todėl daugelis išsiėmė pinigus ir savais pinigais Palangoje pirko antrą būstą“, – sakė O. Mackevičienė ir pridūrė, kad didžioji dalis žmonių perka būstą be banko paskolų.
Tačiau, agentūros „Vakarų NT“ Palangos skyriaus vadovas Egidijus Valčiukas sako, kad kainos pajūryje kilo prieš eurą įsivedant Latvijai, o ne Lietuvai. Anot jo, tuomet kainos kilstelėjo net 20 proc.
„Kainos kilo prieš įvedant eurą Latvijoje ir tuo pačiu banga atėjo pas mus. Po to, kai latviai įsivedė eurą, pavasarį kainos stabilizavosi ir pradėjo kristi į apačią“, – sakė E. Valčiukas.
Pasak nekilnojamojo turto specialisto, pirkdami būstą prie jūros labiausiai žmonės nori, kad būtų įrengtas autonominis šildymas.
“Visi nori, kad būtų autonominis šildymas, beveik visi prašo, kad būtų balkonas arba pirmas aukštas su terasa. Visiems reikia, kad būtų vietos mašinai. Ir dar didelis pliusas yra sandėliukas dviračiams", – teigia E. Valčiukas.
