Nekilnojamojo turto grupės „Inreal“ duomenimis, 2018-aisiais metais nuo visų parduotų naujos statybos butų Palangoje, 43 proc. sudarė prestižinės klasės būstai. Be to, pernai paskutinį ketvirtį prestižinės klasės butams teko 60 proc. visų sandorių pirminėje kurorto rinkoje. Šių metų pradžioje prestižinės klasės naujų butų parduota 11 – tai dvigubai daugiau nei ekonominės ir vidutinės klasės butų kartu sudėjus.
Palyginimui, Vilniuje buvo parduota 17 proc. butų, Kaune – 7 proc., o Klaipėdoje 4 proc.
Tiesa, „Inreal“ grupės nekilnojamojo turto rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa atkreipia dėmesį, kad Palangos ir Lietuvos miestų rinkos labai skiriasi. Didmiesčiuose dominuoja pirkimas sau, o pajūryje žmonės įsigyja būstą atostogoms arba siekdami jį nuomoti.
„Pirmo būsto pirkėjų, tų pačių palangiškių, kurie perka sau gyvenimui, jų yra mažuma. Ir ta Palangos antro būsto rinka yra orientuota į antro būsto pirkėją ir investuotoją, nes absoliuti dauguma parduodamų butų yra pilna apdaila“, – 15min kalbėjo jis.
Prestižinės klasės butų kainos per praėjusius metus augo 8 proc. iki 2,7 tūkst. eurų už kv. metrą. Tiesa, ši kaina yra pilnai įrengto buto.
Palyginimui, Vilniuje prestižinės klasės butai vidutiniškai kainavo 2970 eurų už kv. m, Kaune – 2270 eurų už kv. m, o Klaipėdoje – 2305 eurus už kv. metrą.
„Palangoje per metus naujų butų buvo parduota 270, o Vilniuje – 3,8 tūkst. – skirtumas 14 kartų. Kainos yra suformuojamos pasiūlos ir paklausos balansu, o Vilniuje yra didelė pasiūla. Be to, Vilniuje prestižinės klasės butai yra Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne ar Valakampiuose. Čia iš esmės kainos didžiulės, o didelė paklausa daro įtaką aukštesnėms kainoms.
O Palangoje būta dar tokių projektų, kurie statyti krizės metu ir jie neužbaigti. Iš varžytynių perkant jie vis tiek bus pigesni ir užbaigus juos statyti“, – sakė pašnekovas.
Be to, skiriasi ir vidutinis parduodamo būsto plotas. „Inreal“ skaičiuoja, kad vidutinis naujo buto plotas Vilniuje siekia 53 kv. m, Kaune – 62, Klaipėdoje – 65 kv. metrus. Tuo tarpu prabangių butų plotai dar labiau skiriasi. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinis parduodamo prestižinės klasės buto plotas siekia 67 kv. metrus, o Palangoje – 49 kv. metrus.
„Palangoje esantys butukai yra kompaktiški, skirti atostogoms“, – aiškino R.Žulpa.
Didieji nekelia kojos iš Vilniaus
Kodėl didieji plėtotojai neatklysta į šią rinką? Tiesa, reikėtų paminėti, tokios kompanijos kaip „Hanner“, „Eika“, „Darnu group“ vysto projektus tik Vilniuje bei nekelia kojos ir į Kauną.
Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu group“ komunikacijos vadovės Olgos Malaškevičienės, įmonė nuolat svarsto skirtingas plėtros galimybes ne tik sostinėje, bet ir už jos ribų. Tačiau galop įvertinus poreikį, kurį diktuoja gyventojų paklausa, liekama prie žinomos rinkos.
„Pajūris nekilnojamojo turto vystytojams nėra ypatingai patrauklus ir viena iš pagrindinių priežasčių – didelis sezoniškumas, kuris stabdo mūsų šalies gyventojų poreikį antram atostogų būstui. Žmonės linkę rinktis kitas šalis, kur šiltas sezonas turi ilgesnį laiko tarpą. Investicijai labiausiai patrauklūs butai sostinėje, kur grąža yra didesnė“, – 15min sakė ji.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad Palangoje bendrovė mato galimybę įgyvendinti tik pavienių daugiabučių projektus.
„Mums, kaip vystytojams, labiau įdomūs dideli projektai, kai patys galime vystyti gyvenamųjų rajonų teritorijas, kurti infrastruktūrą“, – kalbėjo O.Malaškevičienė.
Netenkina lėtai parduodami butai
„Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas tikino, kad į Palangos rinką nekilnojamojo turto vystymu Vilniuje ir Kaune užsiimanti įmonė žiūri rezervuotai. Anot jo, būstų rinka šiame kurorte yra sekli, o pardavimų greitis – nedidelis. Geriausi projektai parduoda vos po kelis butus per mėnesį.
„Šiuo metu Palangoje priskaičiuojame 13 aktyvių projektų ir vienam jų statistiškai tenka vos po 1,2 pardavimus per mėnesį, o „lubos“ siekia tik 3–4 pardavimus per mėnesį (remiantis Registrų centro duomenimis). Dalis projektų pradėti vystyti dar 2014 ar 2015 metais.
Taip pat Palangoje didžiausią paklausą turi prestižinė klasė, absoliuti dauguma pirkėjų ten ieško ne pirmo būsto arba būsto investicijai. Prestižinė klasė, savo ruožtu, ekonominio svyravimo laikotarpiu yra viena jautriausių, todėl investicijų rizika – aukštesnė. Statybų savikaina pajūryje yra panaši kaip ir Vilniuje ar Kaune, tačiau dėl lėtesnių pardavimų kapitalo apyvarta bus mažesnė“, – aiškino jis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad dėl pakankamai didelio atstumo nuo šalies sostinės, bendrovei Palangoje išlaikyti atstovybę būtų gana brangu.
„Tikėtina, kad ir šis aspektas daro įtaką vystytojų iš Vilniaus ar Kauno apsisprendimui“, – įsitikinęs M.Vanagas.
Dalis imasi nedidelių projektų
Tiesa, ne visi plėtotojai skeptiškai žiūri į šią rinką. Pernai viena didžiausia Lietuvoje statybos bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ pranešė, kad įsigijo bendrovės „Ateities projektai“ akcijas. Bendrovės generalinis direktorius Dalius Gesevičius tuomet 15min atskleidė, kad Palangoje planuojama statyti kotedžus.
Dabar Vilniaus nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“ taip pat anonsuoja ketinimus Šventojoje, kuri priklauso Palangai, pradėti statyti naują projektą. Konkrečios informacijos įmonė neatskleidžia, tačiau statybos turėtų vykti Prieplaukos gatvėje.
„Šios dienos planai yra susiję su mūsų naujojo projekto – „Šventosios vartai“ – startu. Intensyviai dirbame ir jau šių metų gegužės pabaigoje planuojame pradėti pardavimus“, – 15min aiškino „Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis.
Kodėl būtent dabar įmonė, Vilniuje statanti nuo 2006 metų, gręžiasi į pajūrio rinką? J.Dovidonio teigimu, ieškoti naujo horizontų skatina gerėjanti gyvenimo kokybė šalyje.
„Atsiranda vis didesnis poreikis įdomesniam laisvalaikiui, turiningam hobiui, kokybiškam būstui ir, žinoma, atostogoms“, – aiškino jis.
Pasak J.Dovidonio, įmonė pastebi tiek lietuvių, tiek užsieniečių, vokiečių, kaimynų latvių, baltarusių, poilsiaujančių mūsų pajūryje, skaičių.
„Didėjant žmonių srautui, poilsiautojams vis sudėtingiau surasti tokių vietų, kurios pasižymėtų ramybe ir kokybiška aplinka.
Šventojoje bendrovės „Realco“ šiuo metu plėtojamas projektas „Šventosios vartai“ pirmiausia mus patraukė dėl unikalios vietos. Lietuvos pajūrio ruožas yra trumpas, todėl projektų, kurie būtų prie pat jūros, nedaug“, – 15min atsakė jis.
