Palangos valdžios panosėje įžūlus Kauno verslininkas vietoj namo surentė 24 butų daugiabutį

Iš prekybos nekilnojamuoju turtu prasigyvenę Kauno verslininkai nenustoja stebinti savo įžūlumu. Pajūryje nišą radęs bendrovės „Kauno būstai“ vadovas Povilas Loda, gavęs leidimą pastatyti individualų namą, jo vietoje surentė daugiabutį iš 24 butų. Tokie namai Palangos kurorte dygsta vienas po kito. Verslininkai trina rankas, išvengę gausybės brangiai kainuojančių reglamentų, be kurių daugiabučio nepastatysi, o pelną susikrovę iš keliolikos ar net kelių dešimčių jame įrengtų butų.
Verslininko įgeidis pastatyti 900 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą Palangos savivaldybei įtarimų nesukėlė
"Kauno būstai" vadovo Povilo Lodos įgeidis pastatyti 900 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą, kuris virto daugiabučiu, Palangos savivaldybei įtarimų nesukėlė

Vietoj namo – 24 butų daugiabutis

Kaip individualus namas virsta daugiabučiu, galima stebėti Palangos pakraštyje,  Kunigiškėse verdančioje statybvietėje. Kurorto savivaldybė čia palaimino individualaus namo, kuriame suplanuotas vienas butas, statybas.

Parašus ant statybos leidimo atsakingi pareigūnai dėjo  neklausdami, kodėl suprojektuotas  namas toks didelis – daugiau nei 900 kvadratinių metrų. Įtarimų valdininkams nekėlė ir perdėtai erdvios pastato patalpos.

Verslininko įgeidis pastatyti 900 kvadratinių metrų namą Palangos savivaldybei įtarimų nesukėlė. 

Name jau planuojamos pabaigtuvės, o savivaldybė tik dabar susizgribo, kad čia bus ne šiaip individualus namas, o visas daugiabutis. Tiesa, tokių „daugiabučių“ statyba kurorte griežtai ribojama.

Tačiau tai – ne kliūtis apsukriems  verslininkams. Svarbiausiai pastatyti didelį namą, o vėliau jį išparceliuoti ir parduoti  namo dalis. To įstatymai nedraudžia.

Naujakuriams – namo dalininkų statusas

Po lopinėlį išparduotas namas kaip mat tampa keliolikos ar net kelių dešimčių dalininkų nuosavybe. Daugiabučio statuso jis neturi, tad ir mokesčiai skaičiuojami tik vienam ūkio subjektui.

Pavyzdžiui, šiukšlių išvežimo rinkliava tokiam namui bus viena, nors atliekas į konteinerius mes net kelių dešimčių butų gyventojai. Vieta automobiliams greta pastato  numatyta tik vieno buto gyventojams. Kur savo mašinas teks laikyti kelioms dešimtims čia ketinančių apsigyventi naujakurių, taip pat statybos bendrovės vadas sau galvos nesuka.

Butus daugiabučio statuso neturinčiame name įsigiję naujakuriai tenkinasi namo dalininkų statusu.

„Čia savivaldybės bėda, kad nesugeba to sutvarkyti. Juk nesunku  viduje sureguliuoti šiukšlių apmokestinimo klausimą. Mes  gavome leidimą ir statėme vieno buto namą. O kas ten dabar vysta, mums nerūpi. Prieš porą mėnesių pardavėme šitą objektą ir dabar jau ne mūsų reikalas, kiek ten bus gyventojų, kas už ką mokės ar kur automobilius statys“, – tarsi rimtai, tarsi šaipydamasis kalbėjo namą stačiusios bendrovės UAB „Kauno būstai“ vadovas Povilas Loda.

Pirkėjams – maži butai, pardavėjams – milijoninis pelnas

Kam perpardavė gigantišką daugiabutį, kuris turėjo būti tik namas? Verslininkas P.Loda į šį klausimą atsako lyg pasityčiodamas, kad jis jau nebepamena.

Kaip skelbia nelabai išsamus UAB „Kauno būstų“ tinklalapis, P.Lodos bendrovė yra „jauna, įkurta 2010 m. gruodžio 2 dieną, dinamiškai besivystanti, bei sparčiai auganti statybų bendrovė. Pagrindinė „Kauno būstų“ veiklos sritis yra gyvenamųjų namų statyba.“ Jos šūkis stovint Kunigiškiuose prie daugiabučiu virtusio namo skamba dviprasmiškai: „Apie mus tegul kalba mūsų darbai!“

Bendrovė registruota Kaune, V.Krėvės prospekto 9 namo 5 bute.

15min.lt duomenimis, „Kauno būstų“ sandoris sudarytas su bendrove „Finacial Way“. Tačiau šios bendrovės pėdsakai, bent jau internetinėje erdvėje, taip pat jau ataušę, pateikti  kontaktai priklauso visai kitai bendrovei.

Tokia painiava sėja dar daugiau įtarimų dėl namo, kuris satybų metu virto daugiabučiu, statybų skaidrumo.

Tai netrukdo prekybai butais šiame name – apsukrūs verslininkai lyg niekur nieko jau vilioja pirkti neaiškiu būdu suformuotas valdas įtartinai kylančiame name. Pirkėjų pageidavimui – 24 butai. Kai kurie visiškai mažyčiai – vos 35 kvadratinių metrų ploto. Už vieną kvadratinį metrą prašoma maždaug 8 tūkst. litų.

Koks rezultatas? Išpardavus visus butus pardavėjo kišenės turėtų pasipildyti daugiau nei 7 mln. litų.  

Verslininko įgeidis pastatyti 900 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą Palangos savivaldybei įtarimų nesukėlė
Verslininko įgeidis pastatyti 900 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą Palangos savivaldybei įtarimų nesukėlė

Tik štai kojas pelningai prekybai pradėjo kaišioti atsakingi pareigūnai. Kilus ažiotažui dėl įtartinų statybų savo poziciją, nors ir pavėluotai, bet ėmė reikšti Palangos savivaldybė.

Tuo metu, kai daugiabutis jau buvo pastatytas, kurorto valdžia išsiuntinėjo aibę raštų teisėsaugai, statybų kontrolieriams ir kitiems atsakingiems pareigūnams, ragindama užkirsti kelią nesąžiningam verslininkų pasipinigavimui. Tačiau priminus, kad leidimą įtartinoms statyboms išdavė ne kas kitas, o pačios savivaldybės įgalioti pareigūnai, kurorto valdžia dėl laiku nesužiūrėtų statybviečių kaltės priimti neskuba.

„Supraskit, juk visko neįmanoma aprėpti ir sukontroliuoti. Išduodant leidimus, atrodo, viskas tvarkinga. Leidžiamas pastatų aukštingumas neviršytas, užstatymo plotas taip pat. O kad paskui verslininkas tuos namus parduoda keliems savininkams kaip butus, tai netobulo įstatymo kaltė. Taip leidžiama. Ir Palangoje daug tokių namų iškilo. Atrado verslininkai spragą ir ja pasinaudojo“, – teisinosi Palangos vicemeras Saulius Simė.

Namų prekyba dalimis Palangoje tampa masiniu reiškiniu

Palangos savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Petras Kaminskas tikina, kad sunku ir besuskaičiuoti, kiek gigantiškų namų kurorte paversta daugiabučiais. Ir nubausti nėra ko. Tokių namų statytojai išmano statybą ir jos kontrolę reglamentuojančius įstatymus ir puikiai žongliruoja juose esančiomis spragomis.

„Yra  ir tokių atvejų, kada statybos dar nė neprasidėjusios, tik leidimas išduotas gyvenamajam namui, o internete randame skelbimus, kad jau parduodami sklype išdygsiantys butai. Ir nieko čia neprikiški. Statytojai žino, kad šalies įstatymuose trūksta statybas reguliuojančių saugiklių. Civiliniame kodekse bendrosios nuosavybės klausimu taip pat trūksta apibrėžtumo. Tuo ir pasinaudoja verslininkai. Ir čia jau ne tik vietos savivaldos bėda. Šitas spragas reikia spręsti atsakingų ministerijų lygmeniu“, – pasakojo P.Kaminskas.

Tariamų daugiabučių statytojai išmano statybą ir jos kontrolę reglamentuojančius įstatymus ir puikiai žongliruoja juose esančiomis spragomis. 

Pareigūno žiniomis, tariamus daugiabučius statantys verslininkai kone visada nukrypsta nuo statybų projekto: pridaro papildomų pertvarų, sanitarinių mazgų ir įėjimų į pastatus.

Tokius pažeidimus jiems be vargo pavyksta nuslėpti.

Prieš įregistruojant statinį  nekilnojamojo turto registre, Statybų inspekcija apsilanko atsitiktinai išsirinktuose statiniuose.

Privalu apžiūrėti tik ypatingos svarbos objektus. Tad daugiabučiais virtę namai dažnai užregistruojami inspektoriams jų nė nepamačius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs