R.Leitanaitės teigimu, nepaisant to, kad statybininkai skundėsi, jog dėl pandemijos sukeltų padarinių jiems sekasi prastai, architektams darbo netrūko. Tiesa, šiemet procesai, projektų derinimas su visuomene, statybos leidimo išdavimas užtruko. Be to, pastebima, kad pasikeitė architektų darbo stilius.
„Architektūros kūryba yra komandinis darbas, ypač tam tikrose stadijose. Negali dirbti užsidaręs, vienas, nepasikonsultuodamas, nebendraudamas su kolegomis. Tai buvo didelis iššūkis architektams, kaip kūrybinį procesą nenumarinti, o jį palaikyti“, – 15min pasakojo pašnekovė.
LAS atliko architektų apklausą, kokią įtaką jų sektoriui ir profesiniam gyvenimui padarė pandemija. Anot R.Leitanaitės, dauguma šios profesijos atstovų skundėsi, jog labai trūksta komandinio darbo, bendravimo su kolegomis ir užsakovais.
„Užsakovas labai svarbus dėmuo kuriant architektūrą“, – patikino ji.
Architektai svarstė, kaip gali padėti
Tačiau R.Leitanaitė pastebi, kad šiemet architektai pradėjo galvoti, kaip gali padėti visuomenei ir į kokius klausimus gali padėti atsakyti architektūra. Tai ne tik Lietuvos išskirtinumas – visame pasaulyje pradėtos siūlyti mobilių ligoninių, pastatų pritaikymo sveikatos priežiūros reikmėms idėjos.
„Lietuvoje turbūt ryškiausias pavyzdys – „Do Architects“ sugalvotas projektas, kaip optimizuoti turimus ligoninių pastatus, kaip pritaikyti automobilių stovėjimo aikšteles lovoms, jeigu prireiktų.
Šie architektai man sakė, kad nuo šiol kuriant viešuosius objektus reikės galvoti apie lanksčią architektūrą, kaip ji galėtų prisitaikyti ateityje tokiomis netikėtomis situacijomis. Pavyzdžiui, jie dabar projektuoja mokyklą ir jau galvoja, jeigu prireiktų, kaip ją paversti laikina ligonine, ir skaičiuoja, kiek tilptų lovų“, – pasakojo LAS pirmininkė.
Be to, R.Leitanaitė pažymėjo, kad 2020-ieji architektams – tikrai neblogi metai, o ir valstybiniu lygiu architektūra buvo matoma. Šiemet architektai pastebėti dviejų valstybinių premijų lygmeniu – Nacionalinė premija įteikta Gintarui Balčyčui ir Vyriausybės kultūros ir meno premija turėtų būti suteikta Gintautui Vieversiui.
„Labai tikėtina, kad G.Vieversys šią premiją gaus. Dėl jų varžosi ir kitų sričių menininkai, o architektai tikrai toli gražu ne kiekvienais metais jas gauna, todėl sakyčiau, kad tai, jog dvi svarbiausios premijos tenka ir architektams – labai geras rezultatas“, – įsitikinusi ji.
Mažiau egoizmo architektūroje
R.Leitanaitė atkreipia dėmesį, jog šių metų tendencijos – tai 4–5 metų darbo vaisiai. Tačiau jas puikiai atspindi spalio mėnesį įvykusio Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimų „Žvilgsnis į save 2019–2020“ rezultatai.