Palankūs veiksniai
Apie 80 proc. Panevėžio daugiabučių valdo savininkų bendrijos, kaip miestui pavyko pasiekti tokį rezultatą? Ar panevėžiečiai tikrai labiau susidomėję namo valdymu nei kiti Lietuvos gyventojai? „Turiu pasakyti, kad visa tai neapsiėjo be išorinių veiksnių. Mes vienu metu iš tiesų dėjome labai daug pastangų, kad kuo daugiau daugiabučių namų įkurtų bendrijas“, – situaciją aiškino G.Ruzgys.
„Panevėžio butų ūkio“ direktorius pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, jog jo bendrovė anksčiau buvo atsakinga už komunalinių butų Panevėžyje privatizavimą. „Pirmasis žingsnis buvo tai, kad mes supratome, jog norint atlikti šį procesą, reikia skatinti daugiabučius išsirinkti vieną atsakingą žmogų, su kuriuo galėtume kalbėti apie tolimesnius name atliekamus darbus ir jo likimą. Nors įstatyminės bazės tam, kad būtų galima išrinkti vieną savininkų atstovą, tada dar trūko“, – kalbėjo vyras.
Pastarųjų namų būklė buvo itin bloga – reikėjo tvarkyti ir stogą, ir vamzdžius, ir kone viską, taigi – spręsti daugiabučių tvarkymo klausimus su jų savininkų atstovais buvo kur kas lengviau.
Taigi, pasak G.Ruzgio, taip Panevėžys ir tapo vienu pirmuoju miestu, kuriame visuotiniuose savininkų susirinkimuose buvo pradėti rinkti daugiabučių pirmininkai arba atstovai: „Ši praktika mums labai padėjo, kai 1996 metais valstybė nutraukė centralizuotą lėšų skyrimą daugiabučių remontui. Pastarųjų namų būklė buvo itin bloga – reikėjo tvarkyti ir stogą, ir vamzdžius, ir kone viską, taigi – spręsti daugiabučių tvarkymo klausimus su jų savininkų atstovais buvo kur kas lengviau.“
„Panevėžio butų ūkio“ direktorius tikino, kad lemiamą vaidmenį bendrijų kūrimuisi Panevėžyje vaidino mieste priimta šilumos sistemų pertvarkymą skatinanti programa. „Mūsų miestas, kitaip nei likusi Lietuva, naudojo vadinamąją atvirą karšto vandens ruošimo sistemą, t. y. šilumos punktai ir šilumokaičiai pas mus buvo kitokie. Taigi mūsų miesto taryba nusprendė, kad reikia pereiti prie uždarosios karšto vandens ruošimos sistemos, kaip ir kiti šalies miestai. Tačiau tam, turėjo pasiruošti ne tik tiekėjai, kuriems teko keisti įrangą. Reikėjo pasirengti ir daugiabučiams, kitaip tariant, pertvarkyti namų šilumos punktus. O lėšų skirta tam nebuvo, nes butai jau buvo privatizuoti“, – aiškino G.Ruzgys.
Vyras pasakojo, kad išeitį matė tik vieną: „Pasinaudoti tuo metu buvusia programa, kuri leido gauti valstybės parama šilumą taupančių priemonių diegimui, tačiau ja pasinaudoti galėjo tik bendrijos. Taigi raginome daugiabučių savininkus burtis į bendrijas ir pasinaudoti šia galimybe“, – pasakojo „Panevėžio butų ūkio“ direktorius.
Tokiu būdu tiksliai nepamenu kuriais metais – 1996-ais ar 1997-ais – iš karto įsteigėme 100 bendrijų, dabar mieste jų daugiau kaip 400.
„Tokiu būdu tiksliai nepamenu kuriais metais – 1996-ais ar 1997-ais – iš karto įsteigėme 100 bendrijų. Dabar mieste daugiau kaip 400 bendrijų ir visos jos yra pasinaudojusios energijos taupymo programos parama. Mažesniuose namuose pasirašytos jungtinės veiklos sutartys, o savivaldybės administruojamų pastatų turime vos 19“, – dėstė G.Ruzgys.
Butų valdymas – savininkams
G.Ruzgys tikino negalintis įvardinti visiems miestams tinkančios daugiabučių savininkų aktyvinimo formulės. „Gal būsiu neteisus, bet manau, kad turi būti dar daugiau pabrėžiama, jog namų valdymu turi užsiimti ne kas kitas, o butų savininkai“, – kalbėjo jis.
„Panevėžio butų ūkio“ direktorius pabrėžė, kad nebūtina versti žmones savo namus prižiūrėti patiems, nors tai, aišku, dar labiau sveikintina. Pradėti reikėtų būtent nuo valdymo. „Šiuo metu yra daug bendrovių, kurios gali tą priežiūrą atlikti, tačiau ką, kada ir kaip daryti, geriausiai nuspręsti gali tik savininkai“, – svarstė G.Ruzgys.
Pasak jo, vienas iš kelių – parodyti žmonėms, kad namo valdymas apsimoka. „Būtina kurti panašias, kaip mano jau minėta, programas. Reikia įtikinti žmones, kad jie, o ne kas kitas, turi spręsti namo remonto klausimus, žmonės patys turi apsispręsti dėl alternatyvių ar energiją taupančių šaltinių diegimo ir pan. Juk jie gyvena tuose namuose, nuo to priklauso ir jų gyvenimo kokybė“, – kalbėjo G.Ruzgys.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
