Planuojama, kad autobusų stoties projektas bus įgyvendintas per 3 metus. Jam miesto biudžete šiemet numatytas 521 tūkst. eurų. Statybos rangos darbai turėtų prasidėti dar šiais metais. Skaičiuojama objekto vertė – apie 3 milijonai eurų. Galutinė statybos vertė bus aiški atlikus viešuosius statybos rangos darbų pirkimus.
Bus sukurta vientisa erdvė
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas naujienų portaui JP teigė, kad naujos autobusų stoties projektas – itin svarbus miestui.
„Svarba akivaizdi. Tą pastebi tiek miesto gyventojai, tiek svečiai. Miesto autobusų stotis nesikeitė kelis dešimtmečius. Kažkada buvo svarstoma apie jos iškėlimą į kitas vietas, tačiau galutinis sprendimas – neiškelti stoties ir miesto centrinės dalies, urbanistiniu požiūriu pakeisti jos dislokavimo vietą, patraukiant arčiau gatvės – tuo pačiu optimizuojant transporto srautus bei sukuriant vientisą erdvę“, – aiškino R.Račkauskas.
Atsiras poilsio oazė
Pasak miesto mero, Panevėžyje atsiras nauja, šiuolaikinė, šios dienos poreikius atitinkanti stotis.
„Atsiras naujas savitos architektūros pastatas, tuo pačiu bus sutvarkyta dar viena miesto dalis, besiribojanti su atnaujinta Laisvės aikšte. Tarp naujosios ir senosios stoties pastato bus sukurta poilsio oazė. Čia laiką galės leisti tiek laukiantys savo autobuso, tiek miesto gyventojai ir svečiai, nes senasis stoties pastatas po pertvarkymo bus pritaikytas kitoms veikloms“, – pristatinėjo būsimą autobusų stoties aplinką R.Račkauskas.
Susilies į visumą
Naująją Panevėžio stotį suprojektavusi komanda yra viena stipriausių Lietuvoje, todėl neabejotina – Aukštaitijos sostinė turės vieną moderniausių autobusų stočių šalyje, išsiskiriančią architektūriniais sprendimais.
„Šį projektą vertinu itin teigiamai. Integruoti naują, labiau technologiškai inžinerinį, pastatą į esamą susiformavusią aplinką ir sulieti via tai su žaluma, ko gero projekto autoriui – Nacionalinės premijos laureatui Rolandui Palekui – tikrai pavyko. Pastato ir perono forma įgavo lankstinio „origami“ formą, kuris dalinai bus apželdintas. Tad gamta ir architektūra tarsi susilies į visumą, sukurdama specifinę oazę“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas S.Glinskis ir tęsia:
„Planuojama projektą įgyvendinti per tris metus. Eiliškumas manau aiškus: požeminė dalis su automobilių požemine stovėjimo aikštele, antžeminė dalis – stoties pastatas, peronas, autobusų stovėjimo aikštelė ir žinoma šiuolaikinės inžinerinės ir informacinės sistemos“.
Padaugės žaliųjų erdvių
„Paleko architektų studijos“ (PAS) vadovas, architektas R.Palekas naujienų portalui JP pabrėžė, kad nori padidinti viešųjų ir žaliųjų panevėžiečiams prieinamus plotus.
„Tie plotai – žaliasis skveras – bus arčiau namų ir patogiau naudojamas. Tai, kas yra šiandien skveras – asfalto apsuptyje. Laisvės ir Savanorių aikščių erdvės bus kaip atskiros zonos. Juolab, kad jas skiria gyvenamųjų namų mikrorajonas. Svarbiausia, kad Panevėžio miesto centre atsiras saugios ir patogios žaliosios erdvės. Žmonėms viešųjų erdvių mieste niekada nebus per daug. Tik svarbu, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos. Tai taip ir įsivaizduoju viešąją žaliąją erdvę šalia būsimo naujojo autobusų stoties pastato“, – aiškino architektas.
Derino prie esamos ir būsimos aplinkos
Pasiteiravus, kodėl pasirinktas toks naujos Panevėžio autobusų stoties pastato architektūrinis sprendimas ir ar pati Savanorių aikštė turėjo įtakos projektui, R.Palekas aiškino:
„Autobusų stoties pastatas turi būti pakankamai lengvas – ne masyvus. Skvero elementas suteikia pastatui banguojančios gamtos įspūdį. Jeigu atsirastų masyvus pastatas, nebeliktų į lengvą ir erdvų pastatą puikiai įsiliejančios gamtos, viešųjų erdvių, žaliosios zonos. Be to, tik aplinka ir turi įtakos architektūriniams sprendimams. Naująjį autobusų stoties pastatą labai derinome prie esamos ir būsimos aplinkos. Pastatą įsivaizdavome kaip tęstinį parko, skvero elementą. Pastatas atviras ir lengvas, o jo pagrindinę aplinką sudaro skveras, kuriame ir suprojektuotas.“
Miestas turi perspektyvas
PAS vadovas R.Palekas gyrė Panevėžį ir sakė, kad penktas pagal dydį Lietuvos miestas turi savo išskirtinį veidą.
„Miestas turi savo veidą ir dvasią. Panevėžys man labai gražus ir turi labai daug įdomių gamtinių dalykų. Teko dalyvauti žiūri komisijos darbe, vertinant Skaistakalnio parko, Senvagės projektus, tai galiu drąsiai sakyti, kad Panevėžys – miestas, turintis puikias perspektyvas“, – neslėpė emocijų architektas.
