„Man teko dalyvauti pirmame kino filme, tuomet tai buvo spalvotas „Gulbių ežeras“ – tėvai davė dešimt kapeikų, aš ėjau žiūrėti. Tokio miesto visas gyvenimas sukosi apie „Garsą“. Ką matydavome pasaulyje, tai tik iš šio kino teatro. Tad yra ir nostalgija“, – BNS sakė jis.
R.Pilkauskas stebėjosi, kad S.Eidrigevičiaus centrą savivaldybė nusprendė statyti būtent vietoje „Garso“, nors, jo teigimu, Panevėžyje apstu kitų vietų, taip pat ir neužbaigtų pastatų, kur centras galėtų įsikurti.
„Dėl to ir protestuojame, kad sunaikinti kažką yra lengva, o sukurti – ne taip ir paprasta. Pastatas turės būti nugriautas ir pastatytas naujas namas. Vilnius irgi turėjo simbolinį kino teatrą, kur visi eidavo žiūrėti filmų. O čia paėmė, išgriovė, pastatė kažką“, – lygino jis.
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas sakė, kad Lietuva yra „laisva šalis ir kiekvienas reiškia savo emocijas, kaip nori“, tačiau protesto iniciatorių argumentus, jog pastatas yra kultūros vertybė ir čia sovietmečiu buvo skleidžiamas laisvas žodis, vadina nerimtais.
„Ten buvo rodomas sovietinis kinas. Tai yra tipinis kino teatras, kurių Lietuvoje gal penki tokie buvo – Klaipėdoje apšiuręs stovi, Druskininkuose paverstas prekybos centru, yra Kaune. Tai nieko unikalaus. O jei žurnalas „Tarybų Lietuva“ buvo laisvo ir nepriklausomo žodžio skleidėjai, man tai nesuprantama. Pas mus mėgstama apskritai prieš viską protestuoti“, – teigė meras.
Anot jo, nepriklausomas nekomercinis kinas ras kitas erdves mieste, viena jų, mero teigimu, galėtų būti dabartinis teatras „Menas“, kur tarpukariu veikė kino salė. Erdvė kinui vėliau bus numatyta ir pačiame S.Eidrigevičiaus centre.
Centrą projektuos „Implmnt architects“ grupė, jos darbas pripažintas geriausiu iš 19 konkurso dalyvių. Pagal projektą, senojo pastato turėtų nelikti.
Planuojama, kad pirmuoju etapu iki 2022 metų naujame statinyje bus įrengtos ekspozicijų erdvės, holas su infocentru. Ketinama įrengti ir meno knygyną, mediateką – kultūros informacijos centrą, pagal poreikius transformuojamas edukacines erdves, meno kūrinių saugyklą, archyvą, administracines, sanitarines, ūkines, kavinės, inžinerines ir kitas patalpas, vestibiulį, drabužinę.
Stogą ketinama pritaikyti apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams, taip pat turėtų būti įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtino, kad be jau Kultūros ministerijos paskirtų 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, apie 3 mln. eurų prisidėtų savivaldybė, dar apie 5 mln. prašoma iš Valstybės investicijų programos.
„Jei tokioms dalims pavyktų sutarti dėl finansavimo, manau, per porą metų projektą galima įgyvendinti“, – sakė jis.
Panevėžio savivaldybė tikisi, kad S.Eidrigevičiaus menų centras taps reprezentaciniu miesto simboliu.
Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.