Prieš krizę pirko sklypus
Mindaugas Vidzėnas nekilnojamojo turto prekyba užsiima nuo 2004 metų – tuomet jis įkūrė bendrovę „Viktauga“, kuri supirkinėdavo turtą, po to jį perparduodavo, tarpininkaudavo, nuomodavo. Tačiau imtis plėtros ir pats imtis statybų jis neplanavo, bet būtent tai padiktavo užklupusi krizė.
„Nupirkome žemės sklypus, keitėme jų naudojimo paskirtį iš komercinės ar žemės ūkio į gyvenamąją. Kai užslinko krizė, nebežinojome, ką daryti su jais, jie buvo niekam neįdomūs. Taip kilo mintis patiems statyti“, – kalbėjo jis.
Anot M.Vidzėno, per krizę kai kurių sklypų kainos krito bene perpus. Įmonę pradėjo spausti ir bankai, jiems reikėjo grąžinti paskolas, su kuriomis ir buvo įsigyti sklypai.
„Krizė privertė ką nors daryti, nes kitu atveju grėsė bankrotas. Buvo paimti kreditai, bankai kiekvieną dieną reikalavo grąžinimo, reikėjo apyvartinių lėšų. O kaip tuos pinigus susigrąžinti ir ištraukti iš tos žemės? Vykdant statybas pelnas būna minimalus. Viskas gimė iš tokios situacijos“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, verslininkas neslėpė – krizės padarinius įmonė jaučia dar ir šiandien, ne visos paskolos iki galo išmokėtos.
Daugiausia įmonė stato individualius, sublokuotus namus (vadinamuosius kotedžus), taip pat yra įgyvendinę daugiabučių projektą.
Pasak M.Vidzėno, Panevėžio nekilnojamojo turto rinka yra daugiau orientuota į individualius namus – kad būtų savas kiemas bei daržas. Tačiau atsiranda ir tokių, kurie užsimano turėti butą. Jo nuomone, Panevėžio rinka yra labai ribota.
„Nepasakyčiau, kad ji labai didelė, ji yra ribota ir jeigu didelė įmonė statys, jos kaštai bus dideli, savikaina didelė, o parduoti bus sunku“, – komentavo vyras.
Emigrantai susiduria su kliūtimis
30–40 proc. pirkėjų yra emigrantai, o likusią dalį nuperka vietiniai. Nemažai žmonių, kurie gyvena užsienyje, planuoja sugrįžti ir jie palieka butus ar juos išnuomoja.
„Kai bendrauji ir klausi, ko jiems čia trūksta, tai sako – atlyginimo. Antra, dar nėra sukaupę tiek lėšų, kad galėtų savo verslą plėtoti. Arba kai kada turi sukūrę verslus užsienyje.
Valstybės teikiama parama buvo labai gera, tikrai sveikintina. Žinau žmonių, kurie ieškojo, kreipėsi, laukė tos programos net būdami užsienyje. Labai nusivylė, kai Panevėžys buvo išbrauktas iš to sąrašo“, – pirkėjų pasakojimais dalijosi M.Vidzėnas.
Pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų, kad bankai ne taip noriai skolina naujiems NT projektams, 15min apie tai rašė jau prieš metus.
Paskutinis pavyzdys – „Radisson Blu Hotel & SPA Nida Marina“ viešbutis Nidoje, kurio įgyvendinimas stringa dėl negaunamo finansavimo. Apie tai prakalbo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors M.Vidzėnas tikino, kad kol kas įmonei neteko minti bankų slenksčio – dar vis stengiasi grąžinti senas skolas. Tačiau jis teigia, kad emigrantams gauti paskolas, ypač atlyginimą gaunantiems ne eurais – sudėtinga.
„Emigrantams, kurie dirba Norvegijoje ar Anglijoje, nesuteikia kreditų. Dauguma tų žmonių turi mažiausiai 50 proc. savų pinigų, jiems tik dalį reikia paskolinti. Bet bankai neskolina, todėl jie automatiškai atsitraukia. Sugrįžimas nutolsta ir pinigai investuojami kitur. Tas liūdina“, – kalbėjo pašnekovas.
Stato namus Panevėžio rajone
Šiuo metu „Viktauga“ įgyvendina individualių namų projektą Molainiuose, Panevėžio rajone. Greta tvenkinio 2,5 ha teritorijoje statomas 19 namų kvartalas. Bendrovės investicijos siekia 3 mln. eurų.
140–160 kv. m statomi pagal du architektūrinius projektus 9–12 arų sklypuose. Namo kaina – 1 tūkst. eurų už kv. metrą, o su visa apdaila – 1,2 tūkst. eurų už kv. metrą.
Naujame gyvenamajame kvartale įrengiama visa infrastruktūra: elektra, dujos, vandentiekis, nuotekos, lietaus kanalizacija.
„Atsiranda norinčių pasistatyti kvartale pagal individualų projektą, bet aš taip nesutinku. Tam juk ir kuriamas bendras kvartalas, kad viskas čia tarpusavyje derėtų ir būtų gražu“, – sakė M.Vidzėnas.
Šiuo metu teritorijoje pastatyti 4 namai, ir jie yra parduoti. 2021 metais ketinama kvartalą užbaigti.
„Viskas priklausys nuo klientų (kada baigsime, – 15min past.). Šiemet planuojame pastatyti 7–8 namus“, – sakė jis.
Planuoja ir butus, ir kotedžus
Kelis daugiabučius Panevėžyje „Viktauga“ pastatė 2016 metais ir 32 butus pardavė per dvejus metus. M.Vidzėnas tikino, kad šis projektas pasiteisino, todėl planuoja tolesnę plėtrą – Klaipėdos gatvėje turėtų iškilti 4 aukštų daugiabutis, o jame – 18 butų. Jų plotas svyruos nuo 49 iki 74 kv. metrų. Po daugiabučiu ketinama įrengti 19 garažų automobiliams.
„Statybos leidimą planuojame gauti liepos mėnesį ir startuosime. Pirkėjai įvairūs. Pirmu aukštu domisi senjorai, parduodantys didelius namus, kurių plotų jiems šiuo metu nebereikia. Jauniesiems įdomūs nedidelio ploto butai, šeimoms – didesni, bent su 2 miegamaisiais“, – pasakojo „Viktaugos“ vadovas M.Vidzėnas.
Buto su daline apdaila kvadratinio metro kaina sieks 1,3 tūkst. eurų.
Kitais metais bendrovė planuoja pradėti sublokuotų namų Kniaudiškių gatvėje, netoli prekybos centro „Babilonas“, projekto įgyvendinimą. 3 ha ploto teritorijoje turėtų iškilti 88 kotedžai, kurių plotai svyruos nuo 70 iki 120 kv. metrų.
Iki 2020 metų planuojama įrengti teritorijos infrastruktūrą, vandentiekį, nuotekas, gatves, o 2021 metais pradėti statybas.
„Tai bus kvartalėlis, kuriame bus žaidimų aikštelė. Nežiūrime vien į tai, kad užkištume iki galo gyvenamąjį plotą, norime, kad tai būtų patrauklu“, – pasakojo M.Vidzėnas.
Populiariausi – įrengti ir suremontuoti būstai
Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Turto vertinimo departamento Panevėžio skyriaus vadovės Rasos Šatinskienės, šiuo metu Panevėžys išgyvena pakilimo laikotarpį.
Kita vertus, verslininkų atsargumas taip pat niekur nedingęs. Formuojasi paradoksali situacija, kai augant optimizmui drauge stiprėja ir baimė, atsiranda skubėjimo nuotaika „arba dabar, arba niekada“. Pirkėjai taip pat užtrunka ilgiau priimdami sprendimus, keičiasi jų poreikiai ir norai.
„Vis daugiau yra nenorinčių daryti vidaus apdailą ar remontą. Mieliau sutinka brangiau mokėti už būstą, į kurį iš karto gali keltis ir gyventi. Tarkim, jeigu suremontuotas standartinis 2 kambarių butas kainuos 45 tūkst. eurų, o neremontuotas – 25 tūkst. eurų, ir jo remontui užtektų 10 000 eurų, didesnį populiarumą turės pirmasis variantas, nepaisant to, kad jis daugiau nei 20 proc. brangesnis“ , – teigė R.Šatinskienė.
Anot jos, didelę įtaką šiam pokyčiui turi bankų politika – daug paprasčiau gauti paskolą įrengtam ar suremontuotam butui nei pirkti nevisiškai tinkamą gyvenimui ir paskui ieškoti lėšų įsikėlimui.
Taip pat keičiasi žmonių mentalitetas – jauni žmonės nebemoka arba nebenori būti statybininkais. Vilniuje šios tendencijos plėtojasi jau ne vieneri metai ir plečiasi į regionus. Tokia tendencija atveria nišą remontą atliekančioms įmonėms ir specialistams, nes nesuremontuotų ir sunkiai parduodamų butų skaičius Panevėžyje auga ir savininkai, norėdami greičiau parduoti turtą turės į jį investuoti. Dėl to ir plėtotojai planuodami projektą ieško ne tik pagrindinių statybos rangovų, bet ir apdailininkų, kurių paslaugas kompleksiškai siūlo pirkėjams, pageidaujantiems visiškos apdailos.
