„Pavyzdžiui, viešbutis teikia apgyvendinimo su pusryčiais paslaugas, kai paslaugos vertė 100 eurų +PVM. Jei už šią paslaugą nebus paprašytas atlygis ir ji bus suteikta nemokamai, viešbutis privalo išsirašyti sau PVM sąskaitą faktūrą ir prisiskaičiuoti 9 eurų pardavimo PVM (9 % taikomas apgyvendinimo paslaugoms).
Tokia tvarka yra taikoma visai paramai, kuri teikiama paslaugomis. Jei sąskaita bus išrašyta simbolinei 1 euro sumai, PVM reikės paskaičiuoti nuo skirtumo (99 eurų) tarp rinkos kainos ir 1 euro. Jei asmuo sugeba tiksliai paskaičiuoti paramai perduotos paslaugos savikainą, PVM gali būti skaičiuojamas nuo savikainos“, – nurodoma asociacijos komentare feisbuke.
D.Čibirienė: tokia tvarka
Dalia Čibirienė, LBAA prezidentė, 15min aiškino, kad tokia tvarka yra nustatyta įstatymuose.
„Jeigu nesukuri PVM'o apmokestinamų pajamų, negali daryti ir apskaitos. Norint suteikti viešbučio apgyvendinimo paslaugas, reikia turėti patalpas, jas būti išsinuomojus arba įsigijus, o nuo to susigrąžinamas PVM. Perkant patalynę ir daugybę paslaugų, kuriuose yra PVM, mokestį susigrąžini. Ir dabar pasakoma, kad susigrąžinai pirkimo PVM, bet paslaugos nepardavei – pardavimo PVM nėra, nes paslaugą suteikei nemokamai. PVM įstatymas sako, kad tokiu atveju reikia grąžinti pirkimo PVM, kuris tenka šiai nemokamai atiduotai paslaugai“, – sakė ji.
Pasak D.Čibirienės, įstatymuose numatyta, kad tokiu atveju reikia susimokėti PVM nuo paslaugos savikainos. O tai, LBAA prezidentės teigimu, yra be galo sudėtinga.
„Kartais neįmanoma, kartais įmanoma. O jei negali paskaičiuoti, tada nuo pardavimo kainos mokėk PVM. Tokia tvarka, toks įstatymas“, – kalbėjo ji.
D.Čibirienė 15min tvirtino, kad LBAA dėl šios tvarkos nėra pateikusi siūlymų, tačiau ji mano, kad būtų sąžininga bent ekstremalios situacijos metu numatyti išimtis ar lengvatas. Tokiu būdu viešbučiai, pavežėjai ar kiti galėtų nemokėti PVM už tai, kad jie suteikia nakvynę ar kitą paslaugą neatlygintinai tiems, kam jos tuo metu labai reikia.
„Kodėl tik ekstremalios situacijos metu? Kad tai nepavirstų piktnaudžiavimu“, – nurodė ji.
Ministerija: PVM per NVO nesiskaičiuoja
Finansų ministerijos atsakyme 15min rašoma, kad savo esme parama yra savanoriška ir neatlygintina. Tačiau, kai ji teikiama remiantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis, valstybė kompensuoja dalį suteiktos paramos – suteikiamos teisės pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.
„Kalbant apie pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai įmonės suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (maisto prekėmis, rūbais ir pan.) pelno nesiekiančioms organizacijoms, ir ši parama teikiama visoje šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, PVM neturi būti skaičiuojamas, taip pat šios įmonės nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą“, – teigia ministerija.
Anot Finansų ministerijos, esant nepaprastajai padėčiai apgyvendinimo paslaugos, teikiamos ne pelno siekiančioms organizacijoms pagal sudarytą paramos teikimo sutartį, nelaikomos suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti ir todėl savo esme nėra apmokestinamos PVM.
„Tais atvejais, kai įmonės apsisprendžia neatlygintinai teikti apgyvendinimo paslaugas tiesiogiai, t. y. ne per pelno nesiekiančias organizacijas, tai laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, taigi įmonės turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM“, – aiškina ministerija.
Jei pačios remia, pačios turi ir susimokėti
Panašiai komentuoja ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo atsakymuose dėl paramos. VMI teigimu, Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje įvardinti asmenys, kurie gali būti paramos gavėjais. Įvardinti asmenys gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, arba tik Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
„Todėl, siekiant pripažinti patirtas išlaidas suteikta parama, piniginės lėšos, materialinės vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiamos paramos gavėjams (juridiniams asmenims). Tuo atveju, kai pelno siekiantys vienetai paslaugas neatlygintinai teikia fiziniams asmenims, tokios patirtos paslaugų išlaidos priskiriamos tų vienetų neleidžiamiems atskaitymams kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos“, – nurodoma VMI atsakymuose.
Anot VMI, kai Lietuvos įmonės, PVM mokėtojos, neatlygintinai teikia apgyvendinimo paslaugas tiesiogiai Ukrainos piliečiams, laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, todėl įmonės turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM.
„Kaip kotletus perduoti NVO?“
Tačiau tokią tvarką kritikuoja D.Čibirienė, teigdama, kad paslaugos nesuteiksi per pelno nesiekiantį asmenį.
„Pavyzdžiui, restoranas sako, kad nemokamai maitins ukrainiečius. Tai kaip jam į Maisto banką tuos karštus kotletus nunešti? O jei siūlo formaliai forminti dokumentus, kad juos perdavė, bet maitins patys, tuomet kalbama apie ūkinių operacijų klastojimą. Norėtųsi teisės aktuose paprastumo, kad jei teiki paramą, neturėtum žinoti, kad pažeidi teisės aktus“, – sakė ji.
D.Čibirienė nurodė, kad VMI šiuo metu žada nieko dėl to nebausti, bet pačią situaciją ji vadina nenormalia. Pašnekovė pabrėžia, kad reikėtų vadovautis įstatymais, o ne laukti, kada suteikta parama atsigręš prieš jos teikėjus.
„Dabartiniu metu sako, kad viskas gerai, galbūt nežiūrėsime, užsimerksime, bet nežinai, kas po to atsitiks, koks bus noras patikrinti ar įsitikinti, kad kažką negerai darei. Tuo labiau kad gali būti ir piktnaudžiavimų šioje vietoje“, – įsitikinusi ji.
D.Čibirienė aiškino, kad tie, kurie prekiauja daiktais ir sumąstė teikti paramą, šiuo atveju ukrainiečiams, jiems yra paprasta, mat tuos daiktus įmonės gali perduoti pelno nesiekiančiai organizacijai.
„O su paslaugomis, kaip ją perduosi? Kaip kirpėjos paslaugą perduoti? Kaip dantisto paslaugą perduoti? Tuomet kalbame apie ūkines operacijas, kurios sudarytos, kad būtų galima išvengti mokesčio“, – 15min nurodė ji.
