Negaus paskolos, nes nemoka šaliai mokesčių
Į redakciją kreipėsi 15min skaitytoja, kuri pasakojo, kad rugsėjo pirmosios naktį, kaip ir daugelis kitų, sėdėjo prie kompiuterio ir pildė paraišką. Tai, kad jos šeimai teikiama paskata įsigyti būstą regione, ji sužinojo prieš kelias savaites. Nauja valstybės parama įsigyjantiems būstą siūloma nuo rugsėjo 1 dienos.
„Domėjomės, laukėme, turime vieną vaiką, pakeliui antras. Spalio mėnesį suformavo pažymą 20 proc. paramai gauti, ir apie tai su džiugesiu pranešiau vyrui“, – kalbėjo ji.
Jos vyras dirba lietuvių statybų bendrovėje Norvegijoje ir pajamų mokestį moka ten. Tačiau jo gyvenamoji vieta yra registruota gimtojoje šalyje. Pašnekovei bankai paaiškino, kad paskolos šeima negaus, nes jis nemoka mokesčių Lietuvoje.
„Niekur, nei bankuose, nei kredito unijoje mums paskolos nesuteikia, nes vyras dirba užsienyje, jis moka mokesčius ne Lietuvai, o algą gauna eurais. O aš pusę metų vykdau individualią veiklą, turiu savo parduotuvę ir mano pajamų negali skaičiuoti. Mums tiesiog pasakė, kad nesuteiks, nes nemoka mokesčių Lietuvai, nesvarbu, kad alga nėra žema ir viską parodome“, – kalbėjo ji.
Šeima ketino pirkti jau pastatytą namą Telšių rajone. Jai patys bankininkai pasakojo, kad labai daug žmonių dėl įvairių priežasčių negauna paskolos, nors yra gavę pažymas dėl subsidijų.
„Pasakojo mums, kad visi išeina nuliūdę, supykę“, – tikino ji.
Bankai: pažyma nereiškia, kad gausite paskolą
„Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas atsakydamas į 15min klausimus atkreipė dėmesį, kad pažymos iš savivaldybės gavimas dar neužtikrina būsto kredito pirmajam būstui įsigyti gavimo. Beje, tokį pat atsakymą pateikė SEB bei Lietuvos bankas.
„Bankai teikdami būsto kreditus vadovaujasi įprasta būsto paskolų suteikimo praktika ir teisės aktuose numatytais reikalavimais. Jie yra taikomi ir įprastoms būsto paskoloms, ir būsto kreditams pirmajam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata. Kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiama į klientų pajamas, kredito istoriją, perkamą/statomą būstą“, – aiškino „Swedbank“ darbuotojas.
T.Pulikas taip pat atkreipė dėmesį, kad visi klientai, kurie kreipiasi į banką dėl būsto paskolos, vertinami individualiai. Taip siekiama įvertinti kiekvieno žmogaus atskirtai finansinę situaciją ir jos stabilumą, pajamų tvarumą ilguoju laikotarpiu.
„Paskolos, skirtos jaunoms šeimoms įsigyjančioms pirmąjį būstą tiek būsto pirkimui, tiek statyboms išduodamos tik šių paskolų grąžinimą užtikrinus nekilnojamojo turto įkeitimu. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad laikomasi teisės aktuose nustatytų normatyvų (paskolos ir įkeisto turto rinkos vertės santykis)“, – atsakė jis.
Be to, T.Pulikas pažymėjo, kad nuo praėjusių metų liepos įsigaliojusiame su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai klientams, gaunantiems pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenantiems ne euro zonoje, kurių bankas šiuo metu neturi galimybės įgyvendinti. Dėl to kai kuriais atvejais, jei žmogus gauna pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvena užsienyje, finansavimas gali būti apribotas. Tačiau bankininkas tikisi pokyčių nuo kitų metų.
„Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, kuomet yra peržiūrėti reikalavimai šių klientų finansavimui. Tikime, kad nuo kitų metų pradžios klientams, gaunantiems pajamas kita valiuta nei eurai, būsto finansavimas galės būti suteikiamas“, – kalbėjo jis.
Bankams dar kyla neaiškumų
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė konkretaus atvejo komentuoti negalėjo dėl konfidencialumo įsipareigojimų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Tiesa, ji pažymėjo, kad pirmojo būsto programa 2018–2021 metų laikotarpiui tik pradedama įgyvendinti, todėl dar nėra visiškai aiškūs tiek paskolos gavėjams, tiek ir davėjams valstybės keliami reikalavimai ar įstatymo reikalavimų pritaikymas praktikoje.
„Manome, kad klausimų ir neaiškių situacijų ateityje bus mažiau, nes bus susiformavusi reikalavimų ir kreditų teikimo praktika“, – teigė ji.
Pasak I.Dauguvietytės-Daskevičienės, pastebima, kad dalis problemų kyla, nes žmonės yra įsitikinę, jog savivaldybės išduota pažyma subsidijai gauti yra lygi garantijai, kad būsto paskola bus suteikta.
„Primename, kad programos sąlygose, kas gali gauti subsidiją, pajamų apribojimo nėra – taigi subsidija suteikiama tiek gaunantiems dideles, tiek mažesnes pajamas asmenims, kurie atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, nėra turėję būsto ir planuoja jį įsigyti regione. Jaunų šeimų kreditavimo rizikos įvertinimas yra atliekamas ta pačia tvarka, kaip ir visais kitais atvejais, kai klientas kreipiasi dėl finansavimo“, – aiškino ji.
SEB atstovė sakė, kad tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija išlieka būtina sąlyga gauti ilgalaikį finansavimą. Be to, ji pažymėjo, jog ši valstybės programa gali padėti jaunoms šeimoms, kurios nespėjo sutaupyti pradinio įnašo, pasiskolinti anksčiau. I.Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, kai kuriais atvejais subsidija gali būti įmokėta kaip pradinis įnašas, mat mažiausias subsidijos dydis yra 15 proc. būsto kredito sumos.
Kodėl jauna šeima gali negauti paskolos, nors jai pažadėta valstybės parama? I.Dauguvietytė-Daskevičienė sakė, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau paskolos dažniausiai nesuteikiamos dėl prastos finansinės padėties, blogos kredito istorijos arba paties finansavimo sandorio ypatybės.
LB: bankai nėra priversti suteikti paskolą
Lietuvos banko atsakymas į 15min klausimus taip pat neturėtų pradžiuginti jaunų šeimų, gavusių pažymas dėl subsidijos.
LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė tik pakartojo komercinių bankų poziciją: „Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad net jei asmeniui ir priklauso valstybės parama (subsidija), tai dar nereiškia, kad kredito davėjas jam privalo suteikti paskolą būstui įsigyti arba statyti, nes tokias paskolas jie teikia bendra teisės aktų nustatyta tvarka.“
„Teisės aktuose nustatyti bendri vartotojų kreditingumo vertinimo reikalavimai, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, nedraudžiama kredito davėjams taikyti griežtesnius reikalavimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja bankų suteikti paskolą. Vertindami savo riziką jie patys sprendžia, kam suteikti kreditą, o kam ne“, – kredito suteikimo aplinkybes aiškino LB darbuotoja.
Ministerija rengia pakeitimus
Primename, kad bankų, teikiančių paskolas su valstybės parama atstovai ketvirtadienį buvo iškviesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Šio susitikimo metu nutarta ilginti terminą, per kurį žmonės turi pasirašyti sutartį su bankais – nuo 2 iki 3 mėnesių.
Susitikime sutarta, kad jauna šeima, teikdama prašymą dėl namo statybos regione, kartu su kitais tvarkoje numatytais dokumentais turės pateikti statybos leidimą. Taip pat prie suformuotos pažymos jaunai šeimai bus pridedama atmintinė apie visus dokumentus, kurių reikia kreipiantis į kredito įstaigą.
Planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Spalio 11 dienos duomenimis, dėl paramos įsigyti būstą regione kreipėsi daugiau nei 2,1 tūkst. žmonių. Iš jų priimti 695 prašymai, atmesti – 1135, apdorojama – 11. 268 šeimų jau yra suteiktos pažymos. Tų, kurie nori statyti namą, yra 65.
Parama jaunoms šeimoms įsigyti būstą regione teikiama nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
