Parama pirmam būstui: iš sąrašo galite būti išbrauktas ir dėl sistemos klaidos

Nors negalima sakyti, kad sistema dėl paramos pirmam būstui neveikia, ji turi daug trūkumų. Pavyzdžiui, vienos prašymą norėjusios užpildyti moters duomenų bazė neranda dabartine pavarde, LRT RADIJUI pasakoja Alytaus miesto savivaldybės atstovė Auksė Juonienė. Socialinės apsaugos viceministras Eitvydas Bingelis tikina – kol kas sistema tik bandoma, klaidos taisomos, o pagrindinis tikslas – sužinoti, koks yra poreikis.
Daugiabutis esantis Mozūriškių g. 17, Vilniuje
Daugiabutis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją. Socialinės apsaugos viceministras Eitvydas Bingelis prašymus dėl galimybės dalyvauti paskatos sistemoje užpildė jau 800 žmonių. Nors tai jau yra didesnis skaičius, nei buvo planuojama skirti paramos, viceministras ragina ir toliau pildyti prašymus.

„Žmones, kurie nori pasinaudoti būtent šiuo subsidijos mechanizmu, kviečiame pildyti prašymus, kad matytume kaip įmanoma realesnį žmonių skaičių. Jau dabar diskutuojame su vyriausybe ir Seimo nariais, kad gal net šiais metais būtų pasižiūrėta į sutaupytas ar nepanaudotas lėšas ir skirta papildomai lėšų dar šiemet“, – sako E.Bingelis.

Olgos Posaškovos nuotr./Eitvydas Bingelis
Olgos Posaškovos nuotr./Eitvydas Bingelis

Jis priduria – programa dar tik pradeda veikti, todėl eilės tvarka gali išlikti ir toliau, kaip subsidijos bus skiriamas kitais metais: „Jeigu žmonės net ir šiemet teiks prašymą, bet galų gale bus taip, kad šiais metais lėšų nepakaks, ta pati eilė galios ir kitiems, ir dar kitiems metams. Žmones, kurie būstus nori įsigyti gal ir ilgesnėje laiko perspektyvoje, irgi raginame pateikti prašymus, kad iš tiesų ir ateityje jie būtų tame sąraše.“

Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėja Auksė Juonienė džiaugiasi, kad pradėjo veikti tokia programa ir žmonės skatinami grįžti į regionus, tačiau jau pastebi pačios elektroninės sistemos trūkumų. Pasak A.Juonienės, Alytaus savivaldybėje pasitaikė atvejų, kai žmonės iš sąrašo buvo išbraukti dėl sistemos klaidos.

„Situacija truputį primena studentišką atvejį, kai kažkam pritrūko paskutinės nakties pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. [...] Žmogus prašymą pildė rugsėjo 1 d. naktį, butas užstatytas nuo gegužės mėnesio, visi reikalai vyksta, laukia pagalbos iš mūsų visų ir, deja, bazė nepriima moters ta pavarde, kurią ji yra šiandien, nors ji jau porą metų ištekėjusi“, – pateikia pavyzdį A.Juonienė.

Jos aiškinimu, elektroninė sistema veikia, tačiau nėra tobula. Pašnekovės nuomone, derėjo skirti daugiau laiko testuojant programą. A.Juonienė tikina – kilusias problemas buvo bandoma spręsti ir duomenis suvedant rankiniu būdu, tačiau tai nepadėjo.

„Kelios šeimos antradienį net verkė mano kabinete. Deja, mes negalime padėti. Jie sako – mes visą naktį rugsėjo 1 d. sėdėjome, prašymą pildėme, užpildėme, dėl butų sutarta, o mes atmesti neaišku dėl ko“, – sako A.Juonienė.

Socialinės apsaugos viceministras E.Bingelis sutinka – elektroninė sistema turi trūkumų, tačiau tai bandoma ištaisyti.

Jos teigimu, bent vienos šeimos atvejis turėtų būti peržiūrėtas, bandant atstatyti eilės tvarką ir pateiktą prašymą grąžinti į šią eilę.

A.Juonienė taip pat įsitikinusi, kad derėtų pasirinkti kitokią skirstymo tvarką ir regionams nustatyti kvotas: „Gal ateityje reikėtų savivaldybėms tas kvotas paskirstyti [...], kad kiekviena savivaldybė žinotų kiek turi, kad žmonės galėtų kreiptis ir drąsiai tikėtis, kad jie paramą gaus. Dabar jie vieni su kitais konkuruoja.“

Socialinės apsaugos viceministras E.Bingelis sutinka – elektroninė sistema turi trūkumų, tačiau tai bandoma ištaisyti: „Iš tikro reaguojame, stengiamės spręsti ir tai tikrai nėra vienos savivaldybės problema. Yra žmogiškojo faktoriaus [klaidų] iš abiejų pusių.“

Viceministras vis dėlto nesutinka, kad derėtų skirstyti kvotas. Jo teigimu, ir įstatymas numato, kad eilė sudaroma pagal tai, kada žmogus kreipėsi. Tokiai tvarkai pritaria ir pati ministerija.

„Taip, turime ieškoti daugiau galimybių, kaip pridėti tų lėšų. Iš kitos pusės, ne visai būtų tinka lėšas nukreipti per savivaldybę, kol nematome viso paveikslo. Gali būti, kad kažkurioje savivaldybėje yra vienas arba nė vieno prašymo, o kitoje – 111“, – sako E.Bingelis.

Jo teigimu, pradinis programos tikslas buvo surinkti faktinius duomenis, koks yra subsidijų poreikis.

Šiemet subsidijos bus skiriamos 115 šeimų.

Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis