Egidijus Jagminas – vienas tų, kurie šįmet pasinaudojo parama būstui ir aplinkai pritaikyti. Vyras neseniai gavo patvirtinimą, kad gali „padaryti sąmatą ir ją pateikti savivaldybėje“.
„Tada vykdyti darbus savo lėšomis ir, pristačius atliktus darbus, kiek tai kainavo, man bus pervesta tiek, kiek jie paskaičiavo. Buvo atvykusi komisija, apžiūrėjo, paskaičiavo apytiksliai iki 12 000 Eur, galiu daryti pritaikymą. Tai yra visiškai įrengti dušo kabiną (su visais nuotekų kanalais ir pan.), dar ir sutvarkyti visiškai įvažiavimą su keltuvu (tai lifto šachta, išorė, durys)“, – teigė E.Jagminas.
Buvo atvykusi komisija, apžiūrėjo, paskaičiavo apytiksliai iki 12 000 Eur, galiu daryti pritaikymą. Tai yra visiškai įrengti dušo kabiną (su visais nuotekų kanalais ir pan.), dar ir sutvarkyti visiškai įvažiavimą su keltuvu (tai lifto šachta, išorė, durys)“, – teigė E.Jagminas.
Vyras būstą pritaikys jau antrą kartą – pirmą kartą tai darė prieš 15 metų. Šį kartą nusprendė darbo imtis pats.
„Nusprendžiau pats, o ne patikėti daryti tai tam skirtiems žmonėms, laimėjusiems konkursą. Tada buvo skirti 32000 Lt ir darbai padaryti nekokybiškai, daug vargo buvo, reikėjo viską perdarinėti vis tiek savo lėšomis. Jeigu tos visos skirtos lėšos būtų atitekę tiesiogiai, viskam būtų užtekę“, – tikino jis.
Vyras džiaugėsi, kad pagaliau galima būsto pritaikymo darbus atlikti „savo nuožiūra“ – t.y. su norimomis statybos įmonėmis, o ne pasiūlytomis, kai nieko esą neįmanoma sukontroliuoti.
Įsitraukia ir savivaldybės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) 15min parengtame atsakyme teigiama, kad priemonė organizuoti būsto ir jo aplinkos pritaikymą žmonėms su negalia organizuojama ne tik iš SADM skirtų asignavimų, bet ir iš savivaldybių biudžetinių lėšų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, iš savivaldybės biudžeto lėšų turi būti skirta ne mažiau kaip 40 proc. lėšų keltuvui įrengti, vandentekio įrenginiams pirkti, voniai, praustuvui pirkti bei įrengti ir kt. Skaičiuojama, kad nuo visų savivaldybėms pateiktų prašymų pritaikyti būstą kasmet patenkinama apie 59 proc. jų.
Šia priemone gali pasinaudoti žmogus su negalia, kai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgalioji vežimėlio – poreikis, specialusis techninės pagalbos priemonių – vaikštynių, ramentų ir kt. – poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Antroji priemonė – šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, gyvenamosios aplinkos pritaikymas – vykdoma ministerijos. Savivaldybių administracijos tuomet vertina būsto pritaikymo negalią turintiems vaikams poreikį ir organizuoja būsto pritaikymo darbus arba kompensuoja būsto pritaikymo bei techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas. Pasitelkus šią priemonę būstas pritaikomas tik išskirtinai vaikams, turintiems sunkią negalią.
Būstui keliami reikalavimai
Būstas žmogui, turinčiam negalią, pritaikomas tam tikrais atvejais. Pirmiausia, kai būstas yra žmogaus su negalia, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, išskyrus atvejį, kai būstas nėra baigtas statyti ar įrengtas. Taip pat tuomet, kai būstas priklauso nuosavybės teise žmogui, turinčiam negalią, ar kitam asmeniui, ar savivaldybei, kitaip tariant – tai socialinis ar iš savivaldybės nuomojamas būstas. Dar viena sąlyga, kai pritaikomas būstas, – būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Ši nuostata nėra taikoma, jei žmogui su negalia perkami mobilūs keltuvai (tarp jų – laiptų kopikliai) arba mobilūs techninės pagalbos įrenginiai (mobilios vonios ir mobilūs tualetai). Tarp reikalavimų ir tai, kad būsto savininkas arba butų bei kitų patalpų savininkai sutinka, kad jam priklausantis būstas arba atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti, arba savivaldybės vykdomoji institucija yra priėmusi sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus žmogaus su negalia specialiesiems poreikiams. Būstas pritaikomas ir tada, kai dėl daiktinės teisės į būstą, šių teisių suvaržymo nėra iškelta byla, pavyzdžiui, dėl arešto, nuosavybės nustatymo ar pan., taip pat, kai būstas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti, bei tada, kai naujos statybos būstas, kurio baigtumas ne mažesnis kaip 80 proc. ir kuris nuosavybės teise priklauso pačiam žmogui, turinčiam negalią, jo tėvams, įtėviams ar globėjams, jei jis pats yra nepilnametis arba teismo pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje.
Ką daryti?
Ką daryti tiems, kurie nori gauti paramą būstui pritaikyti? Žmogus, norintis pritaikyti būstą asmeniui, turinčiam negalią, savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai turi pateikti laisvos formos prašymą. Kartu su pastaruoju reikia pateikti:
-
žmogaus su negalia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jei prašymą pateikia pats žmogus su negalia) arba šio dokumento kopiją (pateikiama tuo atveju, jei dokumentus teikia žmogaus su negalia atstovas pagal įstatymą arba gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas);
-
išrašą iš asmens medicininių dokumentų ar jo kopiją, jei žmogui, turinčiam negalią, yra paskirtos dializės procedūros;
-
laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą žmogui su negalia, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jei žmogaus su negalia specialiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Jeigu būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų žmogaus su negalia specialiesiems poreikiams nepritaikyti, pareiškėjas pateikia šį sprendimą. Kiti reikalingi dokumentai dėl būsto duomenų yra gaunami iš valstybinių registrų.
Savivaldybė, gavusi asmens prašymą, pareiškėją įrašo į būsto pritaikymo eilę. Yra sudaromos dvi eilės:
-
pirmoji būsto pritaikymo eilė – asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, asmenys, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis, ir asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios;
-
antroji būsto pritaikymo eilė – asmenys, kuriems nustatytas kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir kt.) poreikis.
Sudarant kiekvieną būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas, jei žmonėms su negalia nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir paskirtos dializės procedūros, taip pat jei žmonės su negalia mokosi pagal švietimo įstaigų bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio ugdymo ar studijų programas ir jei žmonės su negalia dirba, išskyrus dirbančius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Savivaldybės sudaryta komisija atlieka būsto pritaikymo poreikio vertinimą. Apžiūrėjusi būstą, komisija įvertina jo pritaikymo žmogui su negalia poreikį ir parengia preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas. Preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas, aktą bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir dokumentus, gautus iš registrų, savivaldybės administracija pateikia svarstyti komisijai. Pastaroji sprendimą dėl būsto pritaikymo arba nepritaikymo, dėl būsto pritaikymo preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos patvirtinimo arba nepatvirtinimo priima ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.
Kokios naujovės?
Būsto pritaikymo žmonėms su negalia srityje yra šiokių tokių naujovių, kurias vertėtų žinoti. Nuo šių metų radosi nauja būsto pritaikymo gavėjų grupė, taikant pirmąją priemonę. Būstas pritaikomas žmogui su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios. Taip pat nuo šių metų sudaryta galimybė žmogui, turinčiam negalią, savarankiškai atlikti būsto pritaikymo darbus, tarp jų – keltuvų ar liftų pirkimą ir įrengimą, ir tuo atveju, jei žmogaus su negalia pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą. Be to, didinama valstybės biudžeto lėšų dalis dengiant būsto pritaikymo išlaidas iki 5700 Eur. (buvo 4218 Eur.), o valstybės biudžeto lėšos negali sudaryti daugiau kaip 60 proc. būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu vienam žmogui su negalia būsto pritaikymo darbams skiriama iki 9500 Eur. Taip pat didinama valstybės biudžeto lėšų dalis dengiant vieno keltuvo ar lifto įrengimą. Sudarytos galimybės visiems žmonėms su negalia gauti būsto pritaikymo išlaidų kompensaciją, skirtą parduoto nepritaikyto būsto ir nupirkto pritaikyto būsto vertės skirtumui visiškai ar iš dalies padengti (anksčiau galėjo tik tie asmenys, kuriems reikia įrengti keltuvą ar liftą, kad jie galėtų patekti į būstą). Sudaryta galimybė pirkti būstą kitoje savivaldybėje, nei žmogus su negalia gyvena. Tokiu atveju, kompensaciją išmoka ta savivaldybė, kuri yra priėmusi teigiamą sprendimą dėl kompensacijos skyrimo. Taip pat sudaryta galimybė žmogui, turinčiam negalią, kreiptis dėl būsto pritaikymo, kai būstas yra naujos statybos, kurio baigtumas ne mažiau kaip 80 proc. (anksčiau 100 proc. baigtumas). Tokiu atveju finansuojami tik tam tikri būsto pritaikymo darbai (keltuvas, turėklai, elektrinis vandens šildytuvas, dušo ar vonios suoliukas, biologinių valymo įrenginių montavimas ir kt.).
Taikant antrąją priemonę taip pat yra naujovių. Pavyzdžiui, kompensuojamas techninės pagalbos priemonių įsigijimas, kai tokių priemonių finansavimas nėra numatytas per Techninės pagalbos žmonėms su negalia centrą, tarkime, pasunkintos antklodės, spaudimo volai ir pan.
Pastebėjote nepritaikytą vietą judėjimo negalią turintiems žmonėms? Praneškite apie jas, el. paštu atvirumogalia@15min.lt siųsdami nuotraukas ar vaizdo įrašą 15min.lt.
Projekto „Atvirumo galia“ autoriai susisieks su tokios vietos savininku(-e) ir informuos apie problemą, pasiteiraus apie priežastis ir paklaus, kokių sprendimų bus imtasi. Po kiek laiko bus dar kartą susisiekta ir pasiteirauta, ar problema iš tiesų išspręsta. Skatinkime pokyčius kartu!
