Per 40 metų Prancūzijos sostinėje nebuvo statomi aukštesni nei 100 metrų pastatai, tačiau iki 2021 „La Défense“ verslo rajone planuojama pastatyti septynis naujus dangoraižius.
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Defacto“ paskelbė, kad pastatuose bus įrengta apie 375 tūkst. kv. m ploto biurų, taip pat naujos kavinės ir bendradarbystės erdvės, kuriose bus galima išsinuomoti atskiras darbo vietas.
„Brexit reiškia dideles galimybes Paryžiui“ – teigė „Defacto“ vykdančioji direktorė Marie-Célie Guillaume.
Šiuo metu Londonas yra Europos Sąjungos finansinių paslaugų sostinė. Londonui tenka daugiau nei trečdalis didmeninės bankininkystės apimčių tarp verslo, vyriausybės ir pensijų fondų. Apie 80 proc. ES užsienio valiutų sandorių atliekama Didžiojoje Britanijoje.
Bet kokie reikšmingi pokyčiai, kurie apribotų laisvą prekybą tarp Didžiosios Britanijos ir ES, gali iš esmės paveikti Didžiosios Britanijos sektorių ir daugiau nei milijoną jame dirbančių žmonių.
15min skelbė, kad vasarį iš Vokietijos centrinio banko atstovų pasigirdo signalų, jog Londonas dėl „Brexit“ greičiausiai praras turimą „finansinių vartų į Europą“ vaidmenį. Laukiama, kada finansų institucijos pradės keltis į ES.
„Aš tikėčiausi, kad Londonas išliks svarbiu finansų centru. Nepaisant to, taip pat manau, kad daug Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių rinkos dalyvių pajudės atgal į Europą, siekiant apsidrausti dėl galimų derybų pasekmių“, – sakė Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ valdybos narys Andreasas Dombretas.
Derybas dėl britų išstojimo iš ES tikimasi pabaigti per dvejus metus. Pernai birželį už pasitraukimą iš ES referendume balsavo 52 proc. britų rinkėjų.
