„Būsimasis „Mokslo salos“ pastatas mano vizijoje turėtų būti tarsi miestas mieste, kuris savyje talpintų laboratorijas, atskiras erdves parodoms, mokslui ir paskaitoms. Svarbiausia, kad visa tai būtų atvira ir prieinama plačiajai visuomenei“, – teigia M. Fuksas.
Jis neabejoja „Mokslo salos“ projekto sėkme ir jame įžvelgia daug privalumų Kaunui bei visai Lietuvai.
Architektūros žvaigždę su Lietuva sieja glaudus ryšys: jo tėvas – lietuvis žydas, kilęs iš Kauno.
„Mano prosenelis Kaune dirbo druskos prekeiviu“, – pasakojo M. Fuksas.
Mokslo populiarinimo centro architektūrinį konkursą rengia kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Jie M. Fukso kaip žiuri nario kandidatūrai pritarė be jokių diskusijų.
„M. Fuksas iš tikrųjų yra pasaulinio garso architektas, kuris visame pasaulyje projektuoja išskirtinius objektus. Tai, kad ši iškili asmenybė ne kartą lankysis Kaune ir dalyvaus „Mokslo salos“ konkurso žiuri, mums – didelė garbė“, – sakė Kauno tarybos narys Jonas Audėjaitis.
72 metų amžiaus architektas iki savo penkiasdešimtmečio profesoriavo Kolumbijos, Niujorko, Paryžiaus ir kituose universitetuose. Už savo kūrinius architektas pelnė daugybę garbingų apdovanojimų tarptautiniu mastu.
M. Fuksas projektavo ne vieną išskirtinį architektūros objektą. Vienas naujausių – Romoje suprojektuotas 55 tūkst. kv. m ploto konferencijų centras ir viešbutis, perteikiantis architekto sumanytą „debesies“ koncepciją. 2013 metais architektas suprojektavo pusantro kilometro ilgio Šendženo tarptautinio oro uosto trečiąjį terminalą, kuris savo forma primena stilizuotą lėktuvo siluetą.
Mokslo ir technologijų populiarinimo centras turėtų įsikurti Nemuno saloje, bet konkreti vieta bus parinkta tik surengus architektūrinį konkursą, kurio projektus vertins ir M. Fuksas. Teigiama, kad centre vaikai galės išbadyti mokslo galimybes, specialistai kurs cheminių ir fizikinių eksperimentų teatrus.
Kauno savivaldybės numatytas centro biudžetas – apie 23 mln. eurų: 10 mln. Numato skirti Švietimo ir mokslo ministerija, 2,5 mln. eurų Kauno savivaldybė. Centrui finansuoti taip pat numatoma pasitelkti privataus verslo (apie 1,5 mln. eurų), regioninės plėtros ir universitetų investicijas.
Planuojama 2017 metais prasidėti statybos darbus. Tikimasi, jog centras Kaune duris atvers jau 2018 metais.
