Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pasaulio bankas siūlo baltarusiams mokytis iš Lietuvos

Pasaulio bankas – Tarptautinių bankų grupė, susibūrusi atkurti po Antrojo pasaulinio karo sugriautas Europos valstybes, jau ilgus dešimtmečius remia įvairius projektus, susijusius su tvariu vystymusi. Šįkart šios žymios organizacijos atstovų dėmesį patraukė Lietuvoje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Ją, kaip gerąjį pavyzdį kaimyninei Baltarusijai, minėjo praeitą savaitę drauge su delegacija iš Baltarusijos atvykusi Pasaulio banko atstovė Europos ir Centrinėje Azijos regionuose.
Renovuotas daugiabutis, Statybininkų g. 15
Renovuotas daugiabutis, Statybininkų g. 15 / BETA

Patirtis – lietuvių, parama – Pasaulio banko

Neseniai Būsto energijos taupymo agentūroje (BETA) viešėjusi Irina Voitechovič patikino, kad lietuvių patirtis atnaujinant daugiabutis galėtų būti sektinas pavyzdys Baltarusijai, norinčiai modernizuoti savo šilumos ūkį ir atnaujinti gyvenamuosius namus.

„Matome, kad Jūsų patirtis iš tiesų didelė, rezultatai – nuostabūs, tad norime visa tai pamatyti realybėje. Jau anksčiau rengėme nedidelį seminarą, kuriame dalyvavo BETA vadovas Valius Serbenta. Jo pristatymas ir faktai apie šilumos sutapymą įkvėpė ir paliko labai gerą įspūdį. Pasiektais rezultatais Lietuva gali pelnytai didžiuotis“, – pasakoja Pasaulio banko atstovė.

Šiuo metu Baltarusijoje, kuri žengia tik viešųjų pastatų atnaujinimo keliu, Pasaulio bankas planuoja dviejų komponentų investicinio projekto realizaciją. „Vienas komponentas – tai centralizuotų šilumos tiekimo sistemų modernizavimas ir jų pervedimas nuo dujų prie biomasės kuro. Mes žinome, kad Lietuvoje tokių katilinių jau daug. Kitas komponentas – pilotinio modernizacijos projekto kofinansavimo pradžia“, – sako I. Voitechovič pabrėždama, kad Pasaulio bankas pasirengęs finansiškai palaikyti Baltarusijos planus atsinaujinti, jeigu pastaroji šalis naudotų užsienio šalių, tarp jų – ir Lietuvos – patirtį energetikos sektoriaus efektyvinimo srityje.

Domina ir techninės detalės, ir finansavimo modelis

Lietuvos ir Baltarusijos daugiabučius sieja panaši istorija, statybos metai ir dideli šilumos suvartojimo kiekiai. Be to, Lietuvoje ir Baltarusijoje – panašus klimatas, todėl būtent Lietuvos patirtis itin įdomi ir vertinga rengiantis pradėti daugiabučių atnaujinimą Baltarusijoje, pasakoja į Lietuvą kartu su delegacija atvykęs Baltarusijos Būsto ir komunalinio ūkio ministras Aleksandras Terechovas.

„Baltarusijoje gyvenamasis fondas sudaro 190 mln. kvadratinių metrų plotą. Daugiau nei 50 proc. šio gyvenamojo fondo ploto turi netenkinančius energinio efektyvumo rodiklius – šilumos suvartojimas siekia daugiau kaip 120 megavatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Siekiame sumažint savo šalyje energijos sąnaudas ir gyventojų išlaidas šildymui, tad mums labai svarbu sukurti modernizacijos finansavimo modelį“, – pasakoja Baltarusijos Būsto ir komunalinio ūkio ministras, pridurdamas, kad Lietuvoje Baltarusijos atstovai domisi ne tik daugiabučių atnaujinimo modeliu, bet ir labai konkrečiomis modernizacijos rangos darbų detalėmis: „Nors gerosios praktikos galima semtis daugelyje šalių, Lietuva – mūsų artimiausia šalis kaimynė, panašios klimatinės sąlygos, todėl, žinoma, mums įdomi būtent Lietuvos patirtis. Domimės, kokios technologijos taikomos, kokia apšiltinanti medžiaga naudojama, koks apšiltinimo storis, kokiu būdu vykdomas automatinis šilumos padavimas ir reguliavimas ir t. t.“.

Lietuva jau siekia dar ambicingesnių tikslų

Baltarusijos delegacija, atvykusi iš arčiau susipažinti su Lietuvoje įgyvendinama daugiabučių namų atnaujinimo programa, – nebe pirmieji svečiai iš užsienio, norintys sužinoti sėkmingos modernizacijos formulę. Daugiabučių atnaujinimo patirtis Lietuvoje jau išsamiai pristatyta Estijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos ir kitų šalių daugiabučių namų fondu besirūpinančių organizacijų atstovams.

Kaip pastebi BETA direktorius Valius Serbenta, galima drąsiai sakyti, kad Lietuva visoje Europoje modernizacijos klausimais vis dažniau linksniuojama kaip sektinas pavyzdys.

„Žinoma, Lietuvoje daugiabučių modernizacija nestovi vietoje – nuo šių metų šalyje prasidės kvartalinės modernizacijos projektai. Teorinių ir praktinių žinių, kaip geriausia įgyvendinti tokius projektus, kad jie ne tik padėtų taupyti šilumos energiją, bet ir turėtų kuo didesnį teigiamą socialinį ir net ekonominį efektą, Lietuvos savivaldybių atstovai semsis visus metus truksiančiuose praktiniuose mokymuose su partneriais iš Vokietijos“, – ambicingus šių metų planus daugiabučių modernizacijos srityje apžvelgia BETA vadovas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu net 23 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Kai kurios iš savivaldybių norėtų atnaujinti ne po vieną, o po kelis kvartalus, kuriuose – kelios dešimtys senos statybos daugiabučių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?