JAV ir Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai atskleidė naujas gyvenimo būdo mieste tendencijas. Didėsiantis gyventojų tankis ir kitoks naujosios, augančios kartos mentalitetas, socialiniai įpročiai lems nedidelių būstų poreikį.
2050 m. apie 70 proc. planetos gyventojų gyvens miestuose. Tarptautinės rinkos ir vartotojų elgsenos tyrimų agentūros „Nielsen” teigimu, 40 proc. 18-36 m. amerikiečių norėtų gyventi miesto centre, o ne priemiestyje. Anglijoje 54 proc. 18-24 m. jaunimo taip pat rinktųsi miestą. Miestų centruose butų daugės, bet kartu mažės jų plotai.
Būstas savarankiško gyvenimo pradžiai
Vilniuje tokio didelio plotų plėtrai deficito, kaip pasaulio didmiesčiuose, nėra. Tačiau tie, kurie seka šias tendencijas, teigia siekiantys atliepti besikeičiantį esamų ir būsimų miestiečių gyvenimo būdą.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sostinėje namų ūkiai iš vieno ir dviejų narių bendrai sudėjus sudaro per 60 proc. visų namų ūkių. Apie trečdalis vilniečių gyvena po vieną, didesnė jų dalis – jaunimas. Jauni žmonės neskuba kurti šeimos, vyrai vidutiniškai tuokiasi 30, moterys – 27 metų, vėliau susilaukia vaikų. Vidutinės pajamos amžiaus grupėje tarp 20-30 m. apytikriai svyruoja nuo 5 iki 7 šimtų eurų per mėn. Jiems įperkamas nedidelio ploto ir atitinkamai mažiau kainuojantis būstas.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad kaina nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės renkasi nedidelius butus: „Jau kuris laikas matome tendenciją, kad žmonės būstą keičia dažniau, gyvenimo pradžiai rinkdamiesi mažesnius, patogius ir lengvai pasiekiamus namus. Pirminėje Vilniaus būsto rinkoje šiuo metu jų palyginti nedaug, apie dešimtadalis. Ne tik Vilniuje, bet ir užsienio didmiesčiuose toks būstas populiariausias arčiau miesto centro arba prie universitetų. Jei jis skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, šalia jiems aktualių įstaigų, bet Lietuvoje tokio fenomeno kol kas dar neturime”.
„Kompaktiškas būstas yra kaip tik tai, ko reikia žmogui, kuris pradeda savarankišką gyvenimą – nori atsiskirti nuo tėvų, atvažiuoja mokytis ar pradeda naują karjerą didmiestyje, dar neturi šeimos. Jam reikia savos, asmeninės gyvenamosios erdvės, geroje miesto vietoje, kurią galima racionaliai išnaudoti ir nebrangu išlaikyti. Tai būstas tam tikram gyvenimo tarpsniui, kai esi labiau mobilus, daugiau laiko skiri draugams, pramogoms, kelionėms”, – sakė Ozo parke pradedamo statyti „Ozo kvarteto” pardavimų vadovas Povilas Radzevičius. Projekte statomi 428 būstai, atitinkantys būtent šią koncepciją. Jų plotas – 23-32 kv. m.
Jungtinės Karalystės urbanistikos ekspertų teigimu, jauni žmonės nori gyventi arčiau miesto centro, nori būti ten, kur verda gyvenimas, daug kavinių, parduotuvių, kino teatrų, sporto klubų ir kitų visuomeninės paskirties objektų. Gyvenimas nedideliame bute yra vienas iš būdų sau tai leisti.
Draugiškas biudžetas ir gera kaimynystė
Amerikietiška, kaip beje ir lietuviška, svajonė turėti didžiulį namą, kiemą, tvorą, didelę šeimą su daug vaikų ir šunimi nebėra norma. JAV, Kanados ir netgi Australijos didmiesčiuose statomi nedidelių apartamentų (būtent taip jie vadinami) daugiabučiai. Plėtotojai pasirūpina, kad aplinkui būtų jaunimui patraukli infrastruktūra, projektuose itin didelis dėmesys skiriamas bendrosioms erdvėms, projektuojamos visiems gyventojams skirtos patalpos. Riba tarp asmeninės ir bendros erdvės mažėja, formuojasi naujos socialinio gyvenimo formos, kur žmonės gerai jaučiasi, būdami lokalios vieno ar kelių namų gyventojų bendruomenės dalimi. Plėtotojai nedidelio ploto būstus tiesiog įvardina draugiško biudžeto apartamentais greta geros kaimynystės.
Kolumbijos universiteto (JAV) urbanistikos ir architektūros specialistai prognozuoja, kad pasaulyje populiarėjanti dalijimosi ekonomika jau visai netolimoje ateityje palies ir privačius būstus. Jaunimas mielai dalijasi automobiliais, dviračiais, kitais daiktais. Lygiai taip jie dalijasi ir bendromis erdvėmis – darbo, pramogų zonomis ir būstais. Jau keliolika metų sėkmingai veikia sistema, kur žmonės, gyvenantys skirtingose šalyse, keičiasi savo namais, taip taupydami pragyvenimo išlaidas svetimame mieste. Maži būstai tam ypač tinka.
Renkasi gyvenimo būdą
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos, vidutinis butų plotas Lietuvoje apskritai mažėja. Palyginus su 2006-2008 laikotarpiu jis sumažėjo keliolika kv. m – iki 51. „Butų plotai dabar yra kur kas racionalesni, labiau apgalvoti, bet kartu ir pritaikyti patogiam gyvenimui. Jei prieš dešimtmetį galėjome dažnai sutikti didelius prieškambarius, koridorius ar kitas negyvenamas zonas, tai dabar jų plotai yra gerokai mažesni. Plėtotojai, atsižvelgdami į realius gyventojų poreikius, daugiabučiuose formuoja daugiau 1-2 kambarių butų”, – sakė ekspertas.
Visgi konceptualiai išgrynintų nedidelio ploto būstų projektų yra vos vienas kitas. Ir Vilniuje, ir kituose Lietuvos miestuose didžioji dauguma naujų namų projektuojami taip, kad atitiktų vaikus auginančių šeimų poreikius. Įterpti keli nedideli butai juose nesukuria tos gyvenimo būdo atmosferos, apie kurią svajoja savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės.
„Pasaulio urbanistikos ekspertai mato tendencijas, kurios neaplenks ir mūsų miestų, nors jie šalia didžiųjų pasaulio didmiesčių ir neatrodo dideli. Tos tendencijos kyla iš jaunosios kartos sąmonės, kuri šiandien tokia pat ir Niujorke, ir Londone, ir Vilniuje”, – sakė „Ozo kvarteto“ pardavimų vadovas P. Radzevičius.
