2006–2008 metais dauguma Lenkijos bankų išduotų paskolų buvo išduotos Šveicarijos frankais. Imti paskolas frankais buvo naudinga, nes dauguma besiskolinančiųjų manė, kad zlotas ir toliau stiprės šios valiutos atžvilgiu. Tuo metu zlotas Šveicarijos franko atžvilgiu buvo pabrangęs daugiau kaip 40 proc.
Tačiau 2009 metais viskas pasikeitė. Nuo to laiko frankas zloto atžvilgiu pabrango per 110 proc.
„Dėl to mes manome, kad 300 tūkst. zlotų vertės paskola frankais, išduota 2005–2008 metais, dabar yra 28 proc. didesnė“, – aiškino HSBC ekonomistė Agata Urbanska-Giner. Tiesa, dalį išaugusių kaštų valstybė ketina padengti.
Lenkijoje tokias paskolas pasiėmusių žmonių yra per pusę milijono. Problema pažįstama ir Lietuvai, tiesa, nukentėjo gerokai mažiau žmonių – vos 300.
Praėjusių metų pabaigoje paskolos frankais ir jos vertės santykis siekė 45 proc., tuo metu paskolos zlotais tebuvo pabrangusios 11 proc.
Sausį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pristatė pasiūlymą, kaip būtų galima restruktūrizuoti paskolas Šveicarijos frankais. Tiesa, šalies centrinis bankas pasiūlymą sukritikavo. Lenkijos finansų priežiūros institucija paskaičiavo, kad būtent toks pasiūlymas galėtų kainuoti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tada buvo sudaryta darbo grupė, taisiusi pirminį pasiūlymą. Šią savaitę jis buvo pristatytas prezidentui, tačiau pasiūlymas yra labai nedetalus. Neaišku, kiek tai kainuotų bankiniam sektoriui ir valstybei.
„Labai svarbu, kiek skolų restruktūrizavimas kainuos bankams. Spaudos konferencijoje ekspertų komanda atskleidė, kad bendra restruktūrizacijos kaina galėtų siekti 30-40 mlrd. zlotų.
Tai yra mažiau už 67 mlrd. zlotų, apie kuriuos buvo kalbėta sausį. Bet kaina vis vien yra labai didelė – suma yra triskart didesnė nei sektoriaus pelnas praėjusiais metais“, – sakė ekonomistė.
Kalbama, kad tuos kaštus būtų galima išdėstyti per 30 metų.
Įstatymo projektas turi būti paruoštas ir pristatymas parlamentui iki mėnesio pabaigos.
