Negalutiniais Registrų centro duomenimis, lapkritį iš viso parduoti 10588 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Lyginant su spaliu, bendras nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas krito 3,2 proc., bet lyginant su praėjusių metų lapkričiu, pirkėjai buvo aktyvesni – parduota 5,2 proc. daugiau nekilnojamojo turto.
Lapkritį parduoti 2895 butai – tai 4,3 proc. mažiau nei spalį, tačiau 7,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Panašios tendencijos fiksuotos ir individualių namų rinkoje: lapkritį parduota 875 namų – tai 11,8 proc. mažiau nei spalį, bet 9,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vilniuje per mėnesį savininkus pakeitė 852 butai – tai 9 proc. mažiau nei spalį ir 0,5 proc. mažiau nei praėjusių metų lapkritį. Sostinėje lapkritį taip pat parduoti 63 individualūs namai. Palyginimui, spalį Vilniuje pirkėjai įsigijo 60 namų, praėjusį lapkritį – 72 namus.
Kituose didmiesčiuose būsto rinkos dalyviai taip pat gyveno šiam laikotarpiui įprastomis ramybės nuotaikomis. Kaune butų pardavimai per mėnesį krito 11,6 proc., Klaipėdoje – 7 proc. Gyvenamųjų patalpų daugiau nei spalį parduota tik Šiauliuose ir Panevėžyje. Tuo metu individualių namų rinkoje lėtėjimas fiksuotas visuose didžiuosiuose miestuose išskyrus Vilnių.
Rudens pabaigoje mažėjo ir žemės sklypų pirkėjų aktyvumas. Per pastarąjį mėnesį šalyje iš viso perleisti 5347 žemės sklypai – 1,8 proc. mažiau nei spalį. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šį lapkritį žemės sklypų perleista 3,4 proc. daugiau.
