Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius teigė, kad kalbant apie pasyvius namus visų pirma reikėtų pabrėžti, jog pasyvaus namo standartas nėra privalomas. „Žmonės dažnai painioja pasyvaus namą standartą ir privalomą energinio efektyvumo vertinimą. Pagal europinę direktyvą ir vadovaujantis Lietuvos Statybos įstatymu nacionalinis pastatų vertinimas yra privalomas. Kalbu apie tai, kad nuo 2014 m. numatyta, jog visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 turės atitikti jau A. O pasyvaus namo standartas nėra privalomas, jis tiesiog garantuoja, kad pastatas yra tikrai kokybiškas ir atitinka šio standarto reikalavimus“, – aiškino A.Vaičiulis.
Sertifikuotų pasyvių namų šiuo metu Lietuvoje yra keli, pagal pasyvaus namo standartus pastatytų, bet nesertifikuotų – gal kelios dešimtys ar daugiau, projektuojamų, baigtų projektuoti ar jau net pradėtų statyti kiek daugiau – apie 50. A. Vaičiulis svarstė, kad gyventojų susidomėjimą energetiškai efektyviais namais veikiausiai lėmė padidėjęs sąmoningumas ir, aišku, nuolat keliami pastatų energinio efektyvumo kriterijai.
Optimalių sprendimų ieškojimas
A.Vaičiulis teigė, kad tikėtis gero produkto už mažą kainą arba išvis už dyką, nemažos dalies lietuvių bruožas, tačiau iš tiesų juk taip nebūna. „Taip, pasyvaus namo projektavimas užtrunka ilgiau, tačiau tai net vadinama ne projektavimu, o moduliavimu. Projektuotojas iš visų galimų projekto variantų ieško tinkamiausio bei optimaliausio kainos ir kokybės atžvilgiu“, – dėstė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.
Projektuotojas iš visų galimų projekto variantų ieško tinkamiausio bei optimaliausio kainos ir kokybės atžvilgiu, – teigė A.Vaičiulis.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas siūlė visų pirma įsisamoninti, kad pasyvus namas yra kitoks namas – jį reikia ne tik kitaip projektuoti, bet jame reikia ir kitaip gyventi: „Jei žmogus ketina gyventi tokiame name ir žiemą vasarą varstyti langus – nėra prasmės. Šiame name yra suderintos įvairiausios technologijos, reikia mokėti gyventi tokiame name. Aišku, ne visi to nori. Kai kurie juk svajoja apie židinį ir baseiną. Nesakau, kad pasyviame name tai neįmanoma, bet tų technologijų reikės kur kas daugiau. Palyginimui, tai būtų panašu kaip židinį ir baseiną įrengti lėktuve.“
M. Šaliamoras teigė, kad įvardinti, kiek laiko trunka pasyvaus namo projektavimas – sunku. „Tai priklauso ir nuo projekto, ir nuo to, kiek dirba prie jo žmonių, ir nuo užsakovo. Galėčiau palyginti su knygos skaitymu. Kiek laiko jums užtrunka permesti akimi knygą, kad užsidėtumėte pliusiuką, jog nutuokiate apie ką ten rašoma. O kiek laiko reikia perskaityti ją deramai? Tai čia panašiai – nėra vieno atsakymo. Suprojektuoti, kai dirba ne vienas specialistas, galima ir greitai. Tačiau verta pabrėžti, kad dirbant greitai, visada atsiranda klaidų rizika, o šiuo klausimu juk viskas turi būti itin gerai suderinta“, – kalbėjo jis.
Jeigu jūs norite pigaus projekto, jūs gausite tokį minimalų produktą. Vadinasi, į jūsų norus ir problemas įsigilinta nebus, – mintis dėstė M. Šaliamoras.
Brangiau, bet efektyviau
„Kas yra kaina? Tai yra paslauga, kurią jūs gaunate, laikas, kuris jums skiriamas. Jeigu jūs norite pigaus projekto, jūs gausite tokį minimalų produktą. Vadinasi, į jūsų norus ir problemas įsigilinta nebus. O jei norite, kad laiko būtų skirta tiek, kiek reikia, darbas būtų atliktas kruopščiai, tai truks ilgiau ir kainuos brangiau“, – mintis dėstė M. Šaliamoras.
Anot jo, pasyvaus namo projektas neturėtų viršyti 30 proc. statybos kainos. „Vakaruose tokių pastatų projektavimo kaina svyruoja apie 8–10 proc. statybos kainos, ir tai racionalu, o Lietuvoje – 2–4“, – pasakojo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. Anot jo, mąstantiems apie pasyvaus namo projektavimą ir reikėtų galvoti bent jau apie 4 proc. nuo statybos kainos, o geriau – 8.
A.Vaičiulis teigė, kad palyginti su tradicinio namo projektavimu, pasyvaus namo kaina gali skirtis net kelis kartus. „Tačiau ką mes gauname už tai? Mes lyginame kainą už kelis eskizus ir kainą už 12 ar daugiau pilnai išspręstų projekto dalių . Galiausiai, kalbant apie didesnę kainą, reikėtų didžiausią dėmesį atkreipti į investiciją į ateitį. Tos pradinės investicijos ateityje atsiperka kur kas labiau“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius ir pridūrė, kad nė vienas jo žinomas pasyvaus namo gyventojas negrįžtų į tradicinį būstą.
Aplinkosaugininkai primena, kad rūpindamiesi pastatų energiniu efektyvumu gyventojai ne tik taupo savo lėšas ir rūpinasi sveikata, bet ir tausoja gamtą. Energiškai neefektyvių namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtinių išteklių, o jų už jų tausojimą turi būti atsakingas kiekvienas žmogus.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
