80 proc. mažiau šilumos energijos
Pasyvus namas, tai yra būstas, turintis labai nedidelę dalį aktyvios šildymo sistemos. Pasyvaus pastato šildymui naudojami tokie energijos šaltiniai kaip žmogaus kūno skleidžiama šiluma, patalpų apšvietimas, saulės energija, buitiniai prietaisai ir kt., todėl pasyvūs namai neteršia aplinkos. Anot A. Vaičiulio, toks pastatas galėtų būti apšildomas vien tik vėdinimo sistema, tačiau tokį rezultatą pasiekti Lietuvos klimato sąlygomis yra brangoka, todėl šalyje projektuojami namai vis dėlto turi minimalią papildomą šildymo sistemą, bet jie atitinka pasyvaus namo standartą.
Pasyviu namu vadinams toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Šis namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos. Pasyvus namas neturi atskiros šildymo sistemos. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija bei padidintu atitvarų sandarumu.
Šis namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos.
Toks namas, anot Pasyvaus namo asociacijos direktoriaus, sunaudoja 80 proc. mažiau šilumos energijos nei iki 2014 metų reikalaujamos C energinio naudingumo klasės namai.
Tinkamas mikroklimatas
Labai didelis dėmesys, anot A.Vaičiulio, skiriamas pasyvaus namo mikroklimatui, kurį sukuria pastato sandarumas ir vėdinimo sistema. Pasyvaus namo asociacijos direktorius teigė, kad į sandarumą ir vėdinimą dėmesys buvo kreipiamas ir anksčiau, tačiau kalbant apie pasyvius namus – tai vienas iš 5 pagrindinių kriterijų (apvalkalas, šilumos tilteliai, sandarumas, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir priverstinis vėdinimas), kurie tarpusavyje turi būti subalansuoti.
„Pasyvaus namo vidaus kokybė yra tikrai geresnė nei tradicinių namų. Grynas oras yra filtruojamas ir nuolat teikiamas“, – dėstė A. Vaičiulis. Anot pašnekovo, pasyvaus namo gyventojams taip pat nereikėtų pamiršti ir tai, jog tokį būstą, kaip ir bet kokį kitą vertingą daiktą, reikia prižiūrėti. Siekiant nesumažinti tos eksploatacinės naudos reikia ir keisti filtrus, ir prižiūrėti įdiegtas sistemas.
„Aišku, ir suprasti tai, kad jei turite vėdinimo sistemą, jums langų atidarinėti nereikia, juk vėdina ta sistema“, – juokėsi A.Vaičiulis. Jo teigimu, kai kuriems žmonės tai suvokti dar būna nelengva.
Aplinkos ministerija primena, kad nesirūpindami namų energiniu naudingumu gyventojai ne tik leidžia pinigus vėjais, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad klimato kaitą stabdyti žmonės gali pradėti ir savo namuose. Kiekvienas turėtų prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.
Aplinkos ministerija primena, kad nesirūpindami namų energiniu naudingumu gyventojai ne tik leidžia pinigus vėjais, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad klimato kaitą stabdyti žmonės gali pradėti ir savo namuose. Kiekvienas turėtų prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
