Statyti arba renovuoti
Neapsisprendžiančius, statyti įprastą būstą ar pasyvų, dažnai atbaido kainos klausimas. Sklandantys gandai, kad pasyvus namas kainuoja du ar tris kartus brangiau už įprastą, kartais atbaido net ir labai pasiryžusius eiti šiuo keliu. Specialistų teigimu, pasyvaus namo paslaptis – jo projektas. Būtent pastarojo kaina ir nulemia tai, kad pasyvų namą statyti brangiau. Statytojas moka už tai, kad pasyvų namą projektuojantis specialistas iš visų galimų projekto variantų ieško tinkamiausio ir optimaliausio tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu.
Pasyvaus namo projektas, anot specialistų, turėtų neviršyti 30 proc. visos statybos kainos. Europoje jos labai skiriasi: pasyvaus namo projektui gali būti skiriama nuo 2 proc. iki 30 proc., kartais net ir daugiau, tai nulemia, kiek laiko bus skirta konkretaus statytojo poreikiams analizuoti ir tinkamiausiems sprendimams ieškoti.
Pasyvaus namo projektas, anot specialistų, turėtų neviršyti 30 proc. visos statybos kainos.
Specialistai pataria pasyvaus namo projektui skirti bent 8 proc. visų statybų kainos. Sumokėję didesnę sumą pradžioje – statytojas nesigailės, jam tai atsipirks per komfortą, mažesnes išlaidas šilumai, o galiausiai – sveikatą.
Nors pasyvų namą lengviau pastatyti nuo nulio, pasistačiusieji įprastus namus gali savuosius atnaujinti, patobulinti, taip padidindami jų eksploatacinę naudą. Atnaujindami namus statytojai gali pasiekti net 80 proc. didesnį energinį efektyvumą.
Visapusė nauda
Vienas didžiausių pasyvaus namo privalumų gyventojui – puikus vidaus mikroklimatas. Vėdinimas ir sandarumas – būtiniausi pasyvaus namo kriterijai. Pasyviame name tiek vasarą, tiek žiemą – nepriklausomai nuo jokių oro sąlygų – yra palaikoma reikiama temperatūra. Įdiegta vėdinimo sistema ne tik palaiko tinkamą temperatūrą, bet ir teikia švarų orą.
Pasyviame name tiek vasarą, tiek žiemą – nepriklausomai nuo jokių oro sąlygų – yra palaikoma reikiama temperatūra.
Kalbant apie pasyvių namų draugiškumą aplinkai, reikėtų pabrėžti CO2 emisijos sumažinimą ir energinį efektyvumą. Nesandarūs namai į aplinką išleidžia didelius kiekius šilumos, taip skatindami klimato atšilimo. Vienas pagrindinių pasyvių namų kriterijų – sandarumas, tai užtikrina ir gamtos tausojimą, ir mažesnes šeimininko išlaidas už šildymą, nes šiluma, už kurią mokama, neišleidžiama pro būsto plyšius.
Pasyvus namas, tai yra būstas, turintis labai nedidelę dalį aktyvios šildymo sistemos. Pasyvaus pastato šildymui naudojami tokie energijos šaltiniai kaip žmogaus kūno skleidžiama šiluma, patalpų apšvietimas, saulės energija, buitiniai prietaisai ir kt., todėl pasyvūs namai neteršia aplinkos.
Galiausiai, pasyvus namas yra sprendimas ir ieškantiems puikaus dizaino namo. Pasyvūs namai būna elegantiško ir modernaus dizaino, traukiančio ne vieno statytojo akį.
Aplinkos ministerija primena, kad nesirūpindami namų energiniu naudingumu gyventojai ne tik leidžia pinigus vėjais, bet ir netausoja gamtos bei prisideda prie klimato atšilimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad klimato kaitą stabdyti žmonės gali pradėti ir savo namuose. Kiekvienas turėtų prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
