15min skelbė, kad antrą kartą paskelbus visuotinį karantiną Vyriausybė savo ruožtu rengia naująjį pagalbos planą, kuris, tikėtina, bus kuklesnis, tačiau tikslingiau orientuotas į nukentėjusius nuo koronaviruso. Šįkart turėtų nelikti patalpų nuomos kompensavimo priemonės, nors pastarąją verslininkai įvardija kaip vieną svarbiausių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Antroji banga – antras pagalbos verslui paketas: verslininkai išsakė, kokios paramos labiausiai reikia
Nuomos kompensavimas lengvino naštą
Aleksandras Gavrilovas, Vilniuje ir Kaune zoologijos sodus valdančios viešosios įstaigos „Zoopark.lt“ direktorius 15min tikino, jog nuomos kompensavimas pirmojo karantino metu buvo labai apčiuopiama pagalba ir žymiai prisidėjo prie verslo išsaugojimo.
„Nuolaida iš nuomotojo ir valstybės subsidija, buvo dar įmanoma išgyventi. O dabar jeigu tokios subsidijos nebus, tikrai bus sudėtinga daliai nuomininkų, tuo pačiu ir mums“, – aiškino jis.
A.Gavrilovo nuomone, nuomos kompensavimo mechanizmas buvo labai aiškus, tačiau, kaip bus dabar, neaišku.
„Kiekviena subsidijų priemonė yra sveikintina, bet kol nežinome, kas konkrečiai, nelabai galiu ir pakomentuoti“, – komentavo pašnekovas.
Panašiai kalbėjo ir bendrovės „Kauno viešbutis“ vadovė Inga Zimkevičiūtė. Anot jos, dvi priemonės – darbo užmokesčio ir nuomos kompensavimas – palengvino įmonės naštą, tačiau naujų priemonių ji komentuoti nepanoro.
„Viskas priklausys nuo dydžių, kokiu būdu bus tai daroma. Viskas atsimuša į tai, kaip reikės dokumentus pateikti, kiek laiko tai užtruks, kokie bus dydžiai. Jeigu subsidijos suma bus žymiai mažesnė, negu gavome prieš tai, be abejo, geriau, kad būtų viskas, kaip buvo prieš tai, ir kompensuotų tam tikrą nuomos dalį. O gal, jei būtų suma skirta, kurią patys galėtume pasiskirstyti, būtų patogiau. Bet nekomentuosiu, galiu komentuoti tik tai, ką tikrai gerai žinau“, – aiškino ji.
O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis aiškina, kad nuomos kompensacija – labai svarbi ir pasiteisinusi pagalbos priemonė Lietuvoje.
„Taip, jos įgyvendinimas nebuvo lengvas, bet tiek įmonės, tiek ir „Invega“ jau atliko didžiulį įdirbį derinant sąlygas, registruojant nuomos sutartis – būtina pasinaudoti šiuo įdirbiu ir pagalbos priemonę tęsti toliau“, – sakė jis.
G.Balnio teigimu, subsidijos ir kitos pagalbos priemonės dengia įmonių sąnaudas, kaip antai: komunalines išlaidas, darbdavio darbo užmokesčio dalį, administracines ir kitas sąnaudas už kelis mėnesius. Tačiau patalpų nuoma sudaro didžiausią išlaidų dalį šiame viešbučių ir restoranų versle.
„Todėl natūralu, jog bendrinių subsidijų tam nepakanka. Štai „Amber Food“ išlaidos nuomai kas mėnesį sudaro beveik 400 tūkst. eurų, kai iš viso paramai dabar numatyta 200 tūkst. eurų“, – tikino jis.
Norint pasinaudoti reikėjo daug įdirbio
Patalpų nuomos kompensavimo priemonės svarbą akcentavo ir sporto klubų tinklo „Gym Plius“ vadovas Mantas Badikonis. Pasak jo, ši pagalbos priemonė įmonei buvo ypač svarbi.
„Kadangi karantino metu netekome 100 proc. pajamų, o sporto klubų veikla daugiausia paremta fiksuotais kaštais ir patalpų nuoma sudaro didžiąją dalį minėtų sąnaudų, tad gautos nuomos subsidijos leido mums lengviau atsikvėpti“, – kalbėjo jis.
Tiesa, M.Badikonio teigimu, norint pasinaudoti šia priemone reikėjo daug įdirbio. Pirmiausia reikėjo suderinti nuolaidą su nuomotojais, strigo ir ne visada tiksliai veikė dokumentų pateikimo sistema, buvo neaiškios paraiškų klaidos ir kintantys vertinimo kriterijai.
„Minėtas proceso sudėtingumas lėmė tai, kad praėjus beveik mėnesiui nuo šios paramos programos starto buvome gal trylikta įmonė (viena iš pirmųjų), kuriai pavyko gauti kompensaciją. Tad tai tik parodo, kad dalis įmonių, net ir norėdamos, neįveikė kelio paramos link. Taigi, statistiškai žvelgiant, natūralu, kad tokia paramos programa iš šalies gali atrodyti neaktuali/neefektyvi verslui, nes ja sugebėjo pasinaudoti reta įmonė, ir dabar girdime kalbas apie svarstomą šios paramos panaikinimą“, – įsitikinęs jis.
Viena populiariausių priemonių „Invegoje“
Nuo priemonės pradžios (gegužės 4 dienos) iki lapkričio 9 dienos „Invega“ iš viso sulaukusi 7,5 tūkst. užpildytų paraiškų gauti nuomos mokesčio kompensacijas. Iš jų priimta 4 460 teigiamų sprendimų – kompensacijos skirtos daugiau kaip 4 200 įmonių ir verslininkų.
Norint gauti šią paramą, nuomos sutartis turėjo būti įregistruota Registrų centre. Įstaigos duomenimis, nuo gegužės, kai įsigaliojo nuomos kompensavimo paramos priemonė, iš viso Registrų centre buvo įregistruota beveik 12 tūkst. juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis.
Vidutinė vienai įmonei skirta kompensacijos suma spalį siekė 7 262 eurų. Skirtų kompensacijų sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki 263 tūkst. eurų.
Iš viso nuomos mokesčio kompensacijoms teikti skirta 40 mln. eurų.
„Šiuo metu sudarytų sutarčių pagal pateiktas ir patvirtintas paraiškas suma yra daugiau nei 32 mln. eurų, tad planuojame, kad artimiausiu metu visa priemonei skirta suma bus panaudota“, – 15min teigė „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
Tiesa, įmonės ir verslininkai iki gruodžio 1 d. dar gali kreiptis į „Invegą“ dėl nuomos mokesčio kompensacijų, taigi ši priemonė vis dar įgyvendinama.
„Primename, kad kompensuojamas nuomos laikotarpis yra iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., o kompensacijos bus išmokamos iki 2020 m. gruodžio 31 dienos“, – teigė „Invegos“ vadovas.
K.Motiejūnas pripažįsta, kad nuomos išlaidų kompensavimas – viena skaitlingiausių (vertinant paraiškas) ir populiariausių „Invegos“ administruojamų priemonių. Taip pat tai priemonė, turinti daugiausia unikalių situacijų, kurių neįmanoma iš anksto numatyti ir aprašyti. Dėl šios priežasties pildant paraiškas paliekama nemažai klaidų, o jas vertinant visada reikalinga ypatinga atida.
„Be to, šios priemonės administravimas yra gerokai brangesnis, palyginti su kitomis „kovidinėmis“ priemonėmis. Taip pat svarbu paminėti, kad tarp kriterijų, taikomų įmonėms, siekiančioms pasinaudoti nuomos mokesčio kompensacija, nėra taikomas apyvartos kritimo kriterijus ar įmonės nebūtinai turi būti nukentėjusios nuo COVID-19 ar paveiktos pandemijos pasekmių, todėl šia priemone gali pasinaudoti gerokai didesnis įmonių skaičius.
Vis dėlto manome, kad tiek ši, tiek ir kitos „Invegos“ priemonės, skirtos sumažinti dėl COVID-19 atsiradusiems neigiamiems ekonominiams padariniams, verslui padėjo ir toliau padeda nenutraukti veiklos ir greičiau atsitiesti“, – 15min komentavo K.Motiejūnas.
Nuomos kompensavimą keistų subsidijos
Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė 15min teigė, kad šios priemonės administravimas yra gana sudėtingas ir brangus. Kadangi priemonė dar vykdoma, informacijos apie panaudotas lėšas priemonei administruoti valdžia dar neturi.
„Tačiau, atsižvelgiant į faktinį lėšų panaudojimą (priemonės skaitmeninimas, registrų duomenys, sunkumų patyrimo vertinimas ir t.t.), prognozuojame, kad administracinės išlaidos galėtų būti 3–4 kartus didesnės nei kitų priemonių“, – kalbėjo ji.
Anot E.Butkutės-Lazdauskienės, dėl šios priežasties ministerija pasirinko subsidijų įmonėms variantą, kurį parengus tvirtins Vyriausybė.
„O subsidijas gavusios įmonės tomis lėšomis galės padengti ir nuomos išlaidas, jei bus toks poreikis. Taigi iš esmės išvengiame dubliavimo“, – tikino ji.
Kas galės pretenduoti į paramą? E.Butkutės-Lazdauskienės teigimu, praėjusią savaitę Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomiems kriterijams dėl paramos verslui skyrimo.
„Atsižvelgiant į du kriterijus – kad įmonės apyvarta per 6 mėnesius krito 30 ir daugiau proc., palyginti su tuo pačiu parėjusių metų laikotarpiu, ir kad tokį apyvartos kritimą patyrusių įmonių sektoriuje yra ne mažiau negu 40 proc. – kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir Valstybine mokesčių inspekcija ministerija rengia veiklų sąrašą, į kurį patenkančios labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusios įmonės galės pasinaudoti paramos priemonėmis“, – 15min teigė ji.
Tiesa, kokio dydžio bus subsidijos, dar neaišku, nes priemonės šiuo metu dar rengiamos.
„Svarstoma, kad subsidijos dydžiai galėtų siekti 30 arba 50 proc. nuo pernai sumokėto GPM, o lengvatines paskolas labiausiai paveiktoms veikloms gautų individualiai vertinamos įmonės pagal jų finansinę būklę. Paskolos dydis galėtų siekti iki 300 tūkst. eurų“, – aiškino ji.
Skaičiuojama, kad preliminariai subsidijoms reikėtų apie 80 mln. eurų, o antrajai priemonei – lengvatinėms paskoloms – apie 30 mln. eurų.
„Tikimasi lėšų tam numatyti kaip galima greičiau, kad suderinus visus kilusius klausimus gruodį įmonės jau gautų paramą. Galutinį sprendimą dėl priemonių turės priimti Vyriausybė“, – komentavo E.Butkutė-Lazdauskienė.
