Svarbiausias motyvas – mažesnės sąskaitos
Namo bendrijos pirmininkė iškart skuba patikinti, kad svarbiausias motyvas, paskatinęs ryžtis nedidelio, 24 butų, namo gyventojus modernizacijai – noras mokėti mažiau už šildymą. Idėjos, kaip dar būtų galima pasigerinti buitį, kilo jau vėliau.
„Mūsų namas 1984 m. statybos. Rodos, nėra labai senas, bet turėjome kelias rimtas problemas – dideles sąskaitas už šildymą ir senas laiptines, kurios vizualiai atrodė nelabai gražiai. Bet pagrindinė priežastis modernizacijai vis dėlto buvo šilumos taupymas“, – pasakoja Rima Seniūnienė.
Pašnekovė atsimena, kad nuspręsta daugiabutį modernizuoti ne per savivaldybės programą, bet savarankiškai: „Galėjome dalyvauti ir savivaldybės programoje, bet pažiūrėjome, kad veikti kaip bendrijai mums geriau. Įsisteigėme labai greitai, pasirašėme įstatus ir pradėjome tvarkyti visus reikiamus dokumentus atnaujinimui. Pasikvietėme savo namo administratorių ir pradėjome derinti investicijų planus. Didesnių problemų šiuose etapuose nekilo.“
Taip pat skaitykite: Ar didesnė investicijų plano vertė patrauklesnė rangovams?
Šypsodamasi ji priduria, kad daugiausia diskusijų kildavo jau atnaujinimo darbams prasidėjus: „Tačiau tai yra natūralu. Būtų labai keista, jeigu neatsirastų žmonių, turinčių savo nuomonę, kaip ir ką reikia daryti.“
Pigesnis fasadas, bet brangesni balkonų stiklai
Rinktis tinkuojamą fasadą buvo nuspręsta po to, kai skaičiavimai parodė, jog ventiliuojamas fasadas kainuotų daug brangiau.
Pasakodama apie svarbiausią energetinio efektyvumo priemonę ir investiciją – fasado šiltinimą – R.Seniūnienė sako, jog rinktis tinkuojamą fasadą buvo nuspręsta po to, kai skaičiavimai parodė, jog ventiliuojamas fasadas kainuotų daug brangiau: „Suskaičiavome, kad vienas kvadratinis metras ventiliuojamo fasado kainuotų maždaug 29 eurais (100 litų) brangiau. Skirtumas išties didelis.“
Pašnekovė atsimena, kad sprendimas ne tik keisti radiatorius, bet ir šilumos, bei kitus vamzdynus, buvo priimtas vieningai, mat šie buvo beveik avarinės būklės. Ypatingo dėmesio reikalavo ir balkonai.
Taip pat skaitykite: Ar tiesa, kad modernizacija išpučia langų kainas?
Apsiribojome balkonų įstiklinimu. Įsidėjome veidrodinius stiklus, kurie apačioje – šiek tiek tamsesni, o viršuje – skaidrūs.
„Minčių, kad juos reikėtų nupjauti ir įsidėti naujus galbūt būtų buvę, jeigu ne namo konstrukcija, kuri neleidžia to padaryti. Todėl apsiribojome balkonų įstiklinimu. Įsidėjome veidrodinius stiklus, kurie apačioje – šiek tiek tamsesni, o viršuje – skaidrūs. Toks sprendimas, be abejo, kainavo šiek tiek brangiau. Bet taip pasirinkome dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, balkonai gerai matomi, nes išeina į gatvę. Antra, žinojome, jog nebus taip, jog visi viską tvarkingai pasidės. Aišku, iš pradžių, kai balkone stovi tik kėdės ir staliukas – gražu ir tvarkinga. Bet visi gerai žinome, kad į balkoną žmonės išsineša ir kokį kibirą, ir puodą, pasidžiauna skalbinius. Todėl nusprendėme investuoti ir turėti daugiau privatumo“, – dėsto bendrijos pirmininkė.
Pavyko atnaujinti ir laiptinę
Greta kitų atnaujinimo darbų, daugiabučio gyventojai nusprendė remontuoti ir laiptines. Kadangi tai nėra valstybės finansuojamas atnaujinimas, darbus teko atlikti už savo pinigus: „Aišku, kilo diskusijų, ar to tikrai reikia. Bet kai kam galbūt gražesnės laiptinės niekada ir neprireiktų. Pas mus daugumai prireikė. Už šiuos darbus mokėjome atskirai, savo pinigais.
Finansiškai tai nebuvo „skausminga“, o darbus atlikto ta pati įmonė, kuri darė visą atnaujinimą. Dabar džiaugiamės tikrai gražia laiptine – perdažėme sienas, o visus laiptus, kurie jau buvo seni, išklojome plytelėmis. Kiek žinau, esame pirmieji savo mieste taip atnaujinę laiptinę“, – pasakoja R. Seniūnienė.
Šiandien bendrijos pirmininkė skaičiuoja, kad individuali šildymo sistema padeda sutaupyti namo gyventojams net iki 4 kartų daugiau šilumos. „Privalomus sutaupyti 40 proc. tikrai pasiekėme ir net pralenkiame“, – tvirtai sako ji.