KPD Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė pažymėjo, kad miegamųjų įrengimas pastato koplyčioje, kurioje yra kriptos su galimais (nėra atliktų tyrimų) palaidojimais, nėra tinkamas.
„Šios patalpos galėtų būti pritaikytos ir prieinamos visuomenei kaip muziejinės patalpos, skirtos, pavyzdžiui, šio pastato istorijos pristatymu. Bet viską spręsime, kai gausime pastato vidaus restauravimo ir pritaikymo projektą. Kol kas jo neturime. Mes pastato savininkui pakartotinai pateiksime reikalavimą negavus reikalingų dokumentų nevykdyti jokių statybos darbų pastato viduje“, – teigė G.Ožiūnaitė.
Šios patalpos galėtų būti pritaikytos ir prieinamos visuomenei kaip muziejinės patalpos.
Ji taip pat pridėjo, kad projektas yra suderintas tik dėl pastato išorės tvarkybos darbų. Dėl vidaus restauravimo ir patalpų pritaikymo darbų KPD Vilniaus skyrius jokio projekto, pasak G.Ožiūnaitės, nėra gavęs, todėl ir nepritaręs butų įrengimui.
„Kai gausime projektą, tada ir spręsime dėl pritarimo ar nepritarimo vidaus patalpų išplanavimo sprendiniams“, – teigė KPD Vilniaus skyriaus vedėja.
Nors vien už tai, kad pastato savininkai deda skelbimus apie neva planuojamus butus, bausti KPD negali, tačiau ragina gyventojus būti atsargiems.
KPD Vilniaus teritorinis skyrius pabrėžė, kad yra suderinęs tik Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato, kitų objektų komplekso sinodo pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 27037), esančio Pylimo g. 7, Vilniuje, fasado tvarkybos (restauravimo, konservavimo, remonto) darbų projektą ir išdavęs leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos (restauravimo, konservavimo, remonto) darbus.
Taip pat KPD Vilniaus teritorinis skyrius pritarė Vienbučio gyvenamojo namo Pylimo g. 7 Vilniuje kapitalinio remonto (fasado, stogo, laiptinės) projektui, kuriuo vidaus išplanavimas nesprendžiamas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad KPD Vilniaus teritorinis skyrius nėra pritaręs tvarkomųjų statybos darbų projektui, kuriame būtų numatomas sinodo pastato paskirties keitimas ir formuojami butai butai.
15min primena, kad dar 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, kad statytojas norėdamas pastatą rekonstruoti į daugiabutį, turės ne tik parengti rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, juos viešinti, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir pakeisti galiojantį detalųjį planą, kuris patvirtintas 1997 metais.
Paveldo apsaugos specialistai pastebi tendenciją, kad skelbimuose reklamuojamas parduodamas nekilnojamasis turtas jame atliekamiems darbams ne visada turi tvarkomuosius paveldosaugos ar statybos darbus leidžiančius dokumentus, išduotus, kaip tas numatyta, teisės aktuose.
Paskirtis smarkiai nesikeičia
Pastaruosius kelis dešimtmečius pastatas buvo neprižiūrimas, o 2013 m. kilęs gaisras jį smarkiai apgadino. „Grąžinus pastatą evangelikams reformatams, jie nelabai juo rūpinosi, paskui pastatą pardavė. Dabartiniai savininkai („SPV-11“) užsakė avarijos grėsmės pašalinimo projektą, atliko darbus. Taip pat užsakė tvarkybos darbų projektą, prieš tai buvo atlikti taikomieji tyrimai, kurių metu rasta naujų vertingų duomenų, – pasakojo KPD Teritorijų planavimo ir paveldo tyrimų organizavimo syriaus vyriausioji specialistė Indrė Baliulytė. – Valdytojas yra pasirašęs apsaugos sutartį, kurioje nurodoma, kad visuomenė gali pateikti ir į vidų.
Pagal Apsaugos sutarčių taisykles, sutarties sąlygos lieka galioti, jei objektas parduodamas naujam valdytojui. Vadinasi, butų savininkai, pirkdami name butus turėtų žinoti, kad jiems teks laikytis paveldosaugos reikalavimų bei pagal Apsaugos sutartyje nurodytas sąlygas į butus įsileisti žmones, norinčius pamatyti kultūros paveldo objekto patalpas.“
Kaip teigė I.Baliulytė, šis pastatas praktiškai yra išgelbėtas nuo sunykimo. Prieš keletą metų jo būklė buvo avarinė. Specialistė atkreipė dėmesį, kad pastate planuojama restauruoti polichromiją ir lipdybą, kitus autentiškus elementus, ir tai, drauge su istorinėmis žiniomis apie šį pastatą didina jo vertę. Paveldosaugininkė, istorikė I.Baliulytė, prieš kurį laiką atlikusi šio pastato istorinius tyrimus, pabrėžia, kad jo paskirties naujieji savininkai smarkiai neplanuoja keisti – pastatas ir buvo gyvenamas.
Kaip evangelikai reformatai atsidūrė šioje vietoje
Kaip rašoma istoriniuose tyrimų ataskaitoje, reformatų bendruomenė šioje teritorijoje iki Antrojo pasaulinio karo valdė keturis sklypus, esančius tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro g. Pagrindinis sklypas, aptvertas mūrine tvora, buvo centre. Antrąjį sklypą, esantį prie Pylimo g. reformatai nuomojo. Trečiajame sklype į Šiaurę nuo centrinio sklypo buvo sodas. Ketvirtasis sklypas, 1809 m. atiduotas dominikonų reformatų bendruomenei, buvo nuomojamas už Sinodo pastato.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad centrinio sklypo perimetrinis užstatymas nekito iki pat Antrojo pasaulinio karo. Prie teritorijos šiaurinės dalies šliejosi 1640 m. įsteigtos kapinės, dar XX a. viduryje stovėjo 1777 m. pastatyta Šreterių koplyčia – mauzoliejus, Vinholdų šeimos koplyčia (jos statybos data nėra aiški) konsistorijos pastatas bei kiti gyvenamieji bei ūkiniai pastatai.
„Gotikos laikotarpyje stovėjęs dviejų aukštų namas (esamo pastato pietinė dalis), renesanso laikotarpyje buvo rekonstruotas, o šalia jo pastatyta koplyčia – bokštas su rūsiu“, – pasakojo I.Baliulytė.
Pasak paveldosaugininkės, pirmiausia už miesto sienos buvo įsteigtos evangelikų reformatų kapinės. Vėliau reformatams dovanoti kiti sklypai, kuriuose buvo statomi kiti pastatai. Medinė bažnyčia pastatyta iki 1651 metų. Kapinių teritorija mūrine tvora buvo aptverta anksčiau. Per 1655 m. karą bažnyčia ir kiti pastatai sudegė, mūrinė tvora buvo apgriauta.
Kaip pažymima pranešime, didžiausias valdoje buvęs pastatas – sinodo pastatas. Jis stovėjo palei buvusį dominikonų sodo perimetrą. Virš durų jame buvo ovalus langas – pagal šį aprašymą pažįstame dabartinį pastatą. Pastatas dviejų aukštų, su palėpe. XIX a. viduryje namas buvo rekonstruojamas, dalis patalpų padidinta, kai kurios patalpos – mažinamos.
Pirmajame pastato aukšte nurodoma buvus skliautuotas lubas. Labai svarbi buvo apvalaus plano archyvo patalpa su kupolo formos skliautais – joje buvo saugoma bendruomenės fundaciniai ir kiti reikšmingi dokumentai, knygos, taip pat apeiginiai indai ir bažnytinė kasa (šioje patalpoje skelbime nurodomas planuojamas miegamasis). Po Antrojo pasaulinio karo dokumentai buvo perduoti Mokslų akademijos (dab. Vrublevskių) bibliotekai. Pastate buvo ne tik archyvas – čia buvo mokytojo ir vargonininko butai, vargšų vaikų bendrabutis, špitolė. Sklypas buvo aptvertas mūrine tvora, kuri buvo dengta čerpėmis.
Pastatas buvo remontuojamas 1833 metais – įstatytos naujos durys, permūrytos krosnys. Palėpė pritaikyta gyvenamosioms patalpoms. Aprašoma kambariuose buvusi sienų tapyba – ištapyti frizai, lubos taip pat tapytos dailininko (pavardė nenurodoma). Lubų kampuose ir viduryje – tapyti gėlių ornamentai.
Registrų centro duomenimis, 1044 kv. m ploto, dviejų aukštų pastatas nuo 2011 metų lapkričio priklauso bendrovei „SPV-11“, o 0,19 ha ploto žemės sklypas priklauso valstybei.
15min anksčiau skelbė, kad šalia Reformatų sodo, vietoje Sinodo pastato, bendrovė „SPV-11“ planuoja 14 apartamentų. Tada net nepaskelbus projektinių pasiūlymų projektu pasipiktino visuomenininkai. Jiems užkliuvo ir projekto pavadinimas – „Reformatų rūmai“.
Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastatas 2003 metais buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir jam taikomas regioninis reikšmingumo lygmuo. Registre nurodoma, kad statinys priskiriamas klasicizmui su išlikusiu gotikiniu mūru bei renesanso elementais.
