Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paveldosaugininkai suabejojo planais Vilniaus bažnyčią apjuosti stikliniais biurais

Kilus kritikos bangai dėl šalia Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios planuojamo projekto, savo nuogąstavimus išreiškė ir Kultūros paveldo departamentas (KPD). Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas suabejojo statinių architektūriniais sprendiniais, šiuolaikiškumu, stiklo naudojimu fasaduose. Todėl Vilniaus savivaldybėje bus rengiamas projektinių sprendinių viešinimas.
Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamas viešbutis ir biurų pastatas
Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamas viešbutis ir biurų pastatas. Pradinė vizualizacija

Po to, kai 15min paviešino, kaip šiame ansamblyje atrodys bažnyčia, socialiniame tinkle kilo kritikos banga. Dauguma architektų, visuomenininkų ir politikų viešai suabejojo, ar tai tinkamiausias sprendimas – apgaubti bažnyčią stikliniu biurų ir viešbučio ansambliu.

Todėl savivaldybėje įvyks projekto viešinimo renginys.

Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, greta bažnyčios, investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ planuoja statyti viešbutį su konferencijų centru ir biurų pastatą. Nors bendrovė oficialiai projektinių pasiūlymų dar neteikė, feisbuke pasklido projekto vizualizacija. Būtent iš jos galima spręsti, kad pastatų komplekso fasade vyraus stiklas.

Projektą rengia architektūros studija „Archinova“, o statytojas – „Lords LB Asset Management“ antrinė bendrovė „Orkela“.

V.Karčiauskas: sprendiniai nepriimtini

(KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas V.Karčiauskas 15min pabrėžė, kad, pagal Architektūros įstatymo nuostatas, už naujų architektūrinių sprendinių derinimą KPD nėra atsakingas, tačiau savo nuomonę išreikšti gali.

„Architektūra yra menas. Architektūros įstatymas mums neleidžia kištis, kaip paveldosaugininkams, į architektūros kokybę. Man asmeniškai, kaip ir daugumai, kurie mato tą vizualizaciją, nuo krantinės žvelgiant į Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, atrodo kvailai. Tikrai ne šiuolaikinis sprendimas.

Bet čia yra subjektyvu, ne paveldosaugininko čia komentaras, o miestiečio komentaras. Tai subjektyvu, mes neturime teisės vertinti gražu-negražu, gerai-negerai naujos architektūros pagal Architektūros įstatymo reikalavimus. Todėl mes negalėjome pasakyti, kad „stop – šito negalima“, – teigė V.Karčiauskas.

Tiesa, perklausus, kas jam projekte „atrodo kvailai“, KDP Vilniaus skyriaus vadovas tikino, kad išsireiškė netinkamai: „Pasakiau kvailai.“

„Kadangi didelė dalis mūsų skyriaus ir departamento darbuotojų yra urbanistai, architektai, mums sprendiniai atrodo nepriimtini tokie, kokie yra. Kelia daug abejonių tie sprendiniai. Stikliniai antstatai virš ligoninės pastatų, vaizdas iš Goštauto gatvės pusės, didelis tūris viešbučio korpuso“, – V.Karčiauskas paaiškino, kokie būtent sprendiniai kelia KPD specialistų susirūpinimą.

Kultūros paveldo departamento nuotr./Vitas Karčiauskas
Kultūros paveldo departamento nuotr./Vitas Karčiauskas

Tiesa, anot jo, paveldosauginių reikalavimų ir 2008 metais patvirtinto detaliojo plano projektas nepažeidžia.

„Mes neturime pastabų dėl paveldosauginių reikalavimų“, – teigė V.Karčiauskas.

Projektą viešins dar kartą

Anot jo, nors detalusis planas buvo suderintas 2008 metais ir pagal įstatymus atskiro viešinimo su visuomene nereikia, projekto derinimas vis dėlto turėtų įvykti. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius ir miesto Vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Į projektuotojus kreipėmės iki kilusios audros feisbuke“, – tikino jis.

M.Pakalnio teigimu, jis pats turėjo priekaištų projekto autoriams dėl stiklinių fasadų santykio su į juos įprojektuotais istoriniais tūriais.

„Kai derinome projektinius pasiūlymus, autoriams turėjome priekaištų, todėl paprašėme dar kartą pateikti galutinę medžiagą ir paviešinti, kad būtų galima apie tai kalbėti. Aš negaliu sakyti, kad esu prieš vieną ar kitą medžiagą. Tiesiog tas būdas, kaip dabar yra įkomponuoti tie mūriniai fasadai į stiklą, projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos mes matėme, buvo diskutuotinas. Bet tai yra kompozicinis sprendimas“, – sakė M.Pakalnis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Architektas: konstruktyvi diskusija – tik pristačius projektą

Projekto vadovas, architektūros studijos „Archinova“ vadovas architektas Antanas Gvildys 15min sakė, kad šiuo metu yra rengiamos galutinės projekto vizualizacijos. Be to, pabrėžė, kad detaliojo plano sprendinių konkretizavimo viešinimo procedūra vyko 2017-ųjų metų kovo–balandžio mėnesiais ir papildomai viešinta rugpjūčio mėnesį.

„Ankstesniame detaliajame plane buvo numatyta daugiabučių namų teritorija su uždarais kiemais, pakeista į visiems prieinamą komercinės paskirties teritoriją, nekeičiant reglamentuoto aukštingumo. Šiuo metu vyksta projektinių pasiūlymų detalizacija, daromos vizualizacijos. Papildomas viešinimas bus Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Konstruktyvi diskusija yra įmanoma tik pristačius projektą visuomenei, kas bus padaryta artimiausiu metu“, – aiškino architektas.

Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamas viešbutis ir biurų pastatas
Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamas viešbutis ir biurų pastatas

Anot jo, pagrindinės fasaduose naudojamos medžiagos yra akmuo ir stiklas., o viešbučio fasado apdailos medžiagoms naudojamas stiklas ir kelių spalvų granitas, kuris atkartoja šalia esančio vienuolyno spalvinius akcentus.

„Pagrindinis viešbučio fasadas nuo J.Tumo-Vaižganto gatvės orientuotas į šiaurės vakarų pusę. Fasado išraiška siekiama, kad pastatas būtų tipologiškai atpažįstamas kaip viešbutis, todėl akcentuojami jo kambariai. Kiekvienas viešbučio kambarys-celė yra išreikštas per viešbučio kambario langą, kuris pasuktas į Neries upės pusę, taip atveriant viešbučio lankytojams platesnį vaizdą į upę“, – sakė A.Gvildys.

Architektas tikina, kad analogiškas fasadas projektuojamas ir kieme: „Fasado dalis, besišliejanti prie administracinio pastato, derinasi prie jo fasado kompozicijos: vertikalių fasado elementų, įstiklintų ir aklinų natūralaus akmens ruožų, sukomponuotų pagal kambarių ritmą“, – pridūrė jis.

Be to, „Archinovos“ vadovas sakė, kad vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – atrijus, kurį įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo.

„Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto“, – kalbėjo A.Gvildys.

Valerijos Guiskajos / 15min nuotr./Šv. Jokūbo ligoninė
Valerijos Guiskajos / 15min nuotr./Šv. Jokūbo ligoninė

Buvusios ligoninės pastatus ir 1,22 ha ploto teritoriją SEB banko įmonė „Litectus“ 2011 metais pardavė varžytynėse.

2014 metais bendrovė nugriovė dalį teritorijoje esančių pastatų. Pagal miesto detalųjį planą, nugriovus nevertingus statinius, šioje vietoje galima daugiaaukštė ir komercinė statyba. 2006 metais Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksas dėl architektūrinės ir istorinės reikšmės įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

2008 metais buvo surengtas architektūrinis konkursas, kuriame dabar pastatus projektuojanti „Archinova“ gavo paskatinamąją premiją.

Šv.Jokūbo ligoninė Vilniuje buvo įkurta 1809 m. prie Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo dominikonų bažnyčios esančiame dominikonų vienuolyne, pastatytame 1722 metais. Savo veiklą ligoninė nutraukė 2003 metais.

Kitame Neries krante irgi statys viešbutį

Bendrovė „Lords LB Asset Management“ iki 2020 metų dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, ketina pastatyti žymaus architekto D.Libeskindo kompanijos „Studio Libeskind“ projektuotą biurų ir viešbučio pastatą pavadinimu „k18B“.

Apie 19 tūkst. kv. m ploto pastate dirbs per tūkstantį žmonių, taip pat jame veiks 300 kambarių 4 žvaigždučių viešbutis „Radisson Red“. Į komplekso statybas ketinama investuoti daugiau nei 50 mln. eurų, iš kurių 2 mln. eurų planuojama skirti investicijoms į viešąją erdvę.

2016 metų pavasarį D.Libeskindo architektų pasiūlytas ir konkursą laimėjęs pastatas buvo 18 aukštų, tačiau atnaujintuose priešprojektiniuose siūlymuose skelbiama, kad teritorijoje planuojama statyti dviejų pastatų – 6 ir 21 aukšto – kompleksą.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto taryba projektui suteikė išimtinę teisę statyti aukštesnį nei 9 aukštų pastatą.

„Lords LB Asset Management“ akcininkai yra trys asmenys ir jų valdomos įmonės: 47 proc. akcijų priklauso verslininkui Mindaugui Marcinkevičiui, 44 proc. – verslininkui Andriui Stonkui ir 9 proc. – Antanui Vainauskui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs