Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pavertė namais: ryžtinga mama Australijos dykumoje pasidarė prabangiausią įmanomą urvą

Susipažinkite su Jennifer Ayres, vandens inžiniere iš Darlingtono (Durhamo valstija), kuri nusprendė iškasti urvą ir paversti jį savo namais, rašo portalas metro.co.uk. Ir ne bet kokiais namais, o „prabangiausiu įmanomu urvą“.
Kengūra
Kengūra / „Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr.

50-metė Jennifer prieš 15 metų persikėlė į Australiją dirbti ir 2021 m. pradėjo urvo projektą Coober Pedy mieste. Iš pradžių, nusipirkusi žemę, ji tris mėnesius gyveno palapinėje, o paskui – vagonėlyje, kai, vadovaujama vietos urvų statybos eksperto Andy Shielso, kasėsi sau naujus namus.

NUOTRAUKAS, KAIP JIE ATRODO, RASITE ČIA.

Jennifer įkvėpė meilė Australijos dykumai ir abiejų tėvų netektis per pastaruosius penkerius metus, kuri, pasak jos, parodė, koks trumpas yra gyvenimas.

2400 kvadratinių metrų ploto urvą planuojama paversti dviejų miegamųjų namu ir vieno miegamojo „močiutės butu“.

Pasak Jennifer, tai nebus įprastas namas urve. Moters pasakojimu, dėl šviestuvų ji turėsianti labai aukštus stogus, o visas jos namas suksis aplink vonios kambarį su varine vonia ir dviem dušais – tai viskas, ko jis kada troško.

Jos draugai juokauja, kad tai bus prabangiausias urvinis namas, kokį tik galima įsivaizduoti, nes jame planuojama ir sauna ir treniruoklių salė.

Nekilnojamasis turtas yra už devynių valandų kelio nuo 51 metų Dženifer vyro Džuliano ir dviejų jos sūnų, 17 metų Artūro ir 26 metų Čarlio, šeimos namų Adelaidėje, Pietų Australijoje.

Gyvenimas palapinėje, o paskui vagonėlyje ne visada buvo pats lengviausias, ypač atsižvelgiant į ekstremalią Australijos temperatūrą.

„Savo elektronikos prietaisus turėjau laikyti šaldytuve, nes jie vis išsijungdavo dėl perkaitimo“, – pasakojo ji.

2007 m. darbdavys pirmą kartą paklausė Jennifer, ar ji norėtų persikelti į Pertą. „Iš pradžių pamaniau, kad tai Perthas Škotijoje, ir atsakiau, kad, kodėl gi ne?“ – prisiminė ji.

„Man nė į galvą neatėjo, kad tai Australija, bet dabar esame čia“, – šypsosi Jennifer.

Galiausiai ji su šeima apsigyveno Adelaidėje, tačiau Jennifer kraustėsi pagal projektų poreikį.

Taip buvo tol, kol tėvo ir motinos mirtys, atitinkamai 2017 m. ir 2019 m., paskatino ją metams atsitraukti nuo karjeros ir įgyvendinti savo svajonių urvo projektą.

„Per pastaruosius penkerius metus praradau abu tėvus ir supratau, koks trumpas yra gyvenimas, todėl reikia daryti tai, ko nori ir kas tave daro laimingą. Vieną vakarą tiesiog pajuokavau, kai pasakiau vyrui: kodėl mums tiesiog nepabėgus ir negyvenus su kalnakasiais? Nuo tada aš tiesiog pamišau“, – juokiasi Jennifer.

Kitą rytą paskambino nekilnojamojo turto agentui ir tą patį savaitgalį išvyko į Coober Pedy ieškoti žemės.

Vasarą čia temperatūra gali siekti beveik 50 °C, todėl daugelis vietinių gyventojų gyvena senose kasyklose arba išsikasa savas – pasak Jennifer, urvuose visus metus būna komfortiška 22-24 °C temperatūra.

2021 m. balandį nusipirkusi sklypą, moteris turėjo laukti, kol bus patvirtinti jos planai, ir tik tada galėjo pradėti kasti.

Taigi, kol buvo baigiami rengti planai, ji tris mėnesius gyveno palapinėje savo sklype per Australijos žiemą, kai temperatūra dykumoje gali nukristi iki 0C.

Dabar ji vis dar gyvena priekaboje, kurią pirmą kartą pasistatė savo žemėje. Rinkdamiesi vietą, moteris taip pat atsižvelgė į kainą.

„Praėjusiais metais man sukako 50 metų. Būdama tokio amžiaus nenoriu įsiskolinti ar imti daugiau paskolų, todėl finansuojame patys. Peržiūrėjome savo biudžetą ir supratau, kad turiu grįžti į darbą, kad galėčiau gauti šiek tiek daugiau pinigų projektui“, – atvirauja ji.

Šiek tiek uždirbusi ji galės kiek daugiau skirti naujiesiems urviniams namams.

Šiuo metu Jennifer dirba rangovui Sidnėjuje, bet bent kartą per mėnesį grįžta į Coober Pedy, kad suspėtų atlikti darbus.

Iki šiol šis projektas jai jau atsiėjo apie 100 000 Australijos dolerių (60 000 svarų sterlingų).

Siekdama sumažinti kai kurias išlaidas, užuot mokėjusi rangovams, moteris nusipirko mašinų ir pati jomis atlieka darbus.

„Jau esu perkėlusi tūkstančius tonų purvo su konvejeriu, todėl pagalvojau, kad bus paprasčiau, jei įsigysiu ir savo Bobcat – mašiną, skirtą lengvai perkelti medžiagas iš vienos vietos į kitą, – kad galėčiau ir pati jas išpilti“, – sakė ji. Moteris teigia negalėjusi sau leisti, kad architektas nubraižytų planus, todėl išmoko tai daryti pati.

Pasisekė, kad Jennifer padėjo Andy, vietinis gyventojas, kurį ji vadina savo „riteriu kalnakasybos šarvuose“ ir kuris yra urvinių namų statybos šioje vietovėje ekspertas.

Planuojama, kad Jennifer galiausiai „močiutės butą“, kuriame bus įrengta sauna ir treniruoklių salė, išnuomos per „Airbnb“.

Projektas iš viso sudaro 630 kvadratinių metrų, ir tikimasi, kad visi tuneliai bus baigti iki Kalėdų.

Jennifer teko kasti šešis metrus žemyn, kad patektų į pakankamai tvirtą gruntą savo urvui įrengti, o tai reiškia, kad įžiavimas į jį bus gana status.

„Po tunelio iškasimo dar turiu atlikti daug vidaus darbų – didžiąją jų dalį taip pat atliksiu pati“, – pripažino moteris.

„Turiu išmokti kloti grindis iš betono arba plytelių – dar neapsisprendžiau, ko noriu, – taip pat įrengti vandentiekį ir elektros instaliaciją“, – pridūrė ji.

Vasara be oro kondicionieriaus, kurią ji praleido savo vagonėlyje, jai nebuvo labai maloni, tačiau dabar ji gali pasistatyti transporto priemonę po žeme.

„Kartais būdavo 49 laipsniai šilumos – kai kuriomis dienomis tiesiog verkdavau, bet tu tiesiog nesustoji, nes turi tikslą“, – kalbėjo moteris.

„Kai gavau savo pirmąjį tunelį, pasistačiau savo priekabą po žeme, kur pastoviai yra 22-24 laipsniai. Tai nuostabu“, – vis dėlto pripažino ji.

Jennifer vyras ir vaikai kartais atvyksta aplankyti jos, tačiau didžiąją laiko dalį ji praleidžia vietos bendruomenėje.

„Su katalikų kunigu dykumoje žaidžiau golfą, įstojau į ginklų klubą, lankiausi pogrindžio užeigose ir restoranuose – tai nerealu“, – džiaugiasi moteris.

Jennifer neskuba užbaigti urvo, nes žino, kad yra pasiryžusi tai padaryti, kad ir kas nutiktų.

„Jei noriu urvinio namo, aš jį turėsiu, net jei prireiks 10 metų. Sėdėsiu ir tai darysiu, nes tai smagu. Nenoriu, kad tiesiog susirinktų statybininkų komanda, bet noriu, kad tai būtų mano namas, kurį pati pasistačiau“, – svajoja ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais