Penkerius metus užstato už neįsigytą sklypą neatgaunančių J.Valančiūno ir M.Katelyno kovoje – ir priekaištai NŽT

Prieš penkerius metus vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Jonas Valančiūnas kartu su bičiuliu, buvusiu krepšininku Mindaugu Katelynu bandė įsigyti sklypą Vilniuje. Paaiškėjus, kad Aukštagirio draustinyje esančiame sklype, priešingai nei žadėjo pardavėjai, jokios statybos nėra galimos, krepšininkai žemės nenusipirko, tačiau sumokėto 130 tūkst. eurų avanso neatgauna iki šiol. Krepšininkų advokatas tvirtina, kad viltis atgauti pinigus buvo įsižiebusi šiemet, tačiau ją sužlugdė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimai.
Jonas Valančiūnas
Jonas Valančiūnas / „Scanpix“ nuotr.

Nesėkminga vieno garsiausių Lietuvos krepšininkų Jono Valančiūno ir jo bičiulio, buvusio krepšininko Mindaugo Katelyno investicijos istorija prasidėjo prieš penkerius metus.

Kaip 15min jau rašė, 2015 metais sportininkai Vilniaus mieste ketino kartu įsigyti patrauklų, draustinyje esantį žemės sklypą. Pardavėjai tvirtino, kad šis sklypas tinkamas gyvenamųjų namų statybai – esą pirkėjai galės pasistatyti po gyvenamąjį namą bei atsidalinti kiekvienam iš jų tenkančią šio sklypo dalį.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./buvęs krepšininkas Mindaugas Katelynas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./buvęs krepšininkas Mindaugas Katelynas

Susivilioję patraukliu pasiūlymu sportininkai už sklypą sumokėjo 130 tūkst. eurų avansą.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šioje teritorijoje gyvenamoji statyba negalima, o pats sklypas suformuotas neteisėtai.

Per pastaruosius penkerius metus šioje istorijoje įvyko daug posūkių ir ne vienas teismo procesas – krepšininkai laimėjo bylą, įpareigojančią pardavėjus grąžinti J.Valančiūnui ir M.Katelynui avansą, o draustinyje esantis sklypas buvo sugrąžintas valstybei.

Tačiau iš sumokėtų 130 tūkst. eurų avanso sportininkai iki šiol atgavo tik nedidelę skolos dalį – apie 13 tūkst. eurų.

„Nemaniau, kad po teismo sprendimo bus taip sudėtinga atgauti mums priklausančius pinigus. O abejotiną sklypą mums norėję parduoti verslininkai ir toliau be jokių kliūčių tęsia savo veiklą ir net nežada grąžinti skolos“, – jam atstovaujančio advokato 15min atsiųstame pareiškime cituojamas J.Valančiūnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jonas Valančiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jonas Valančiūnas

Beje, viltis atgauti didesnę dalį sumos krepšininkams buvo suspindusi šiais metais. Teismui nutarus, kad neteisėtai draustinyje suformuotas sklypas turi grįžti į valstybės rankas, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) buvo pavesta sklypą pirkusiems asmenims, kurie vėliau tą sklypą bandė įsiūlyti J.Valančiūnui bei M.Katelynui, grąžinti už sklypą sumokėtas lėšas.

Sportininkams atstovaujantis advokatų kontoros „Triniti“ advokatas Deivis Valiulis piktinasi, kad NŽT valstybės pinigus pervedė ne antstoliui, o įsiskolinusiems pardavėjams – net į jų sąskaitas užsienyje.

Tuo tarpu NŽT tvirtina, kad jokių klaidų nepadariusi. Tiesa, tarnyba prašo buvusių sklypo savininkų gautas lėšas grąžinti. Kol kas į šį prašymą niekas nesureagavo.

Paaiškėjo, kad statybos negalimos

2015 metais dėl sklypo įsigijimo sportininkai derėjosi su agentūros UAB „MGP Investicija“ direktoriumi Gediminu Gabrielaičiu ir vienu iš pardavėjų Dariumi Zabita.

Būtent pastarasis kartu su Agne Skinderskyte ir Vytautu Borcaku įsigijo šį draustinyje esantį didelį žemės plotą iš valstybės – sklypas tapo privačiu jame įregistravus statinius, nors dar keli metai iki tol šioje teritorijoje nebuvo registruoti jokie statiniai.

J.Valančiūnui ir M.Katelynui laiku sužinojus, kad gyvenamųjų namų statyba sklype negalima, sandoris neįvyko, tačiau atgauti užstato sportininkams nepavyko net laimėjus bylą teisme.

Krepšininkų advokatas D.Valiulis pasakojo, kad byloje dėl avanso susigrąžinimo, kurią krepšininkai laimėjo, pavyko užtikrinti, kad pardavėjų turtas būtų areštuotas. Siekta vėliau į jį nukreipti priteisto avanso išieškojimą.

„TRINITI“ nuotr./Deivis Valiulis
„TRINITI“ nuotr./Deivis Valiulis

Areštas buvo pritaikytas ir pardavėjų sklypui, kurį jie siūlė įsigyti J.Valančiūnui ir M.Katelynui. Po teismo sprendimo antstolis pradėjo skolos išieškojimą iš pardavėjų, tačiau sekėsi nekaip.

„Sunkumų sukėlė, kad dalis pardavėjų jokių oficialių pajamų ar kito turto, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, išskyrus minėtą sklypą, neturėjo“, – teigė D.Valiulis.

O tie pardavėjai, kurie turto turėjo, įvairiais būdais siekė užkirsti kelią skolos išieškojimui, teigia advokatas. Pavyzdžiui, vienas iš pardavėjų inicijavo teisminį procesą, kurio metu ginčijo rentos sutartį, kuria jo tėvai perleido jam nekilnojamąjį turtą, teigdamas, kad jis pats nevykdė rentos sutarties, įpareigojusios jį išlaikyti tėvus iki gyvos galvos.

Sklypas – neteisėtas

Vėliau paaiškėjo, kad J.Valančiūnas ir M.Katelynas neteko galimybės atgauti priteistą skolą ir iš areštuoto sklypo, nes šis sklypas, kurį D.Zabita kartu su Agne Kinderskyte ir Vytautu Borcaku įsigijo iš valstybės, suformuotas neteisėtai.

Tai nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atlikusi tyrimą.

NŽT 15min atsiųstame komentare teigia, kad 2013 metais buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas jame esantiems statiniams eksploatuoti, nes tarnyba buvo suklaidinta.

„Lietuvos apeliacinis teismas 2020 metų sausio 30 d. pripažino, kad NŽT sprendimą parduoti valstybinę žemę nulėmė aktyvūs statinių, esančių minimame sklype, savininko veiksmai siekiant suklaidinti valstybės institucijas“, – pažymėjo tarnyba.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba

Po teismo sprendimo sklypas buvo grąžintas valstybei, o pardavėjams iš valstybės priteista apie 40 tūkst. eurų, kuriuos jie buvo sumokėję NŽT už įsigytas šio žemės sklypo dalis bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šio teismo spendimo priėmimo.

NŽT pinigus pervedė skolininkams

Valstybei susigrąžinus sklypą, o NŽT įpareigojus atsiskaityti su sklypą įsigijusiais asmenimis – krepšininkų skolininkais – sportininkai tikėjosi atgauti nors dalį savo skolos.

Pasak D.Valiulio, dėl šios priežasties antstolis ėmėsi veiksmų, siekdamas užsitikrinti, kad šios pardavėjų gautinos sumos būtų perverstos antstoliui J.Valančiūno ir M.Katelyno skolos padengimui.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje

2019 metų kovo 29 dieną antstolis priėmė patvarkymus areštuoti esamas ir būsimas skolininkams priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Šie patvarkymai buvo įteikti tiek skolininkams, tiek NŽT. Šis areštas taip pat buvo registruotas ir Turto areštų registre.

Tačiau šių metų balandžio mėnesį NŽT informavo antstolį, kad skolininkui D.Zabitai prašant, jam mokėtinas lėšas 2020-03-18 NŽT pervedė į užsienio valstybėje atidarytą sąskaitą.

O kitiems skolininkams mokėtinas lėšas NŽT pervedė į notaro depozitinę sąskaitą. Kaip paaiškėjo vėliau, iš notaro depozitinės sąskaitos dalis lėšų buvo pervestos ir kitam skolininkui, taip pat į užsienio valstybėje atidarytą sąskaitą.

„NŽT nesilaikydama antstolio 2019-03-29 patvarkymų, areštuotas pinigines lėšas pervedė ne antstoliui, o pačiam skolininkui bei į notaro depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu skolininkams buvo leista išvengti beveik 27 tūkst. eurų skolos grąžinimo“, – apgailestavo advokatas.

NŽT areštuotas pinigines lėšas pervedė ne antstoliui, o pačiam skolininkui bei į notaro depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu skolininkams buvo leista išvengti beveik 27 tūkst. eurų skolos grąžinimo, – apgailestavo advokatas.

NŽT savo klaidos nemato

NŽT 15min atsiųstame komentare kitaip interpretuoja antstolio raštus. Tarnybos vertinimu, antstolio patvarkymuose nebuvo areštuotos iš valstybės minėtiems asmenims mokėtinos lėšos.

„Antstolio 2019-03-29 patvarkymais buvo areštuotos minėtiems asmenims priklausančios lėšos, tačiau nebuvo areštuotos iš trečiųjų asmenų (t.y. ir iš valstybės) gautinos lėšos“, – advokatui prieštarauja NŽT atstovai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje

Pasak tarnybos, tik balandžio 6 dieną, jau po pinigų pervedimo atsakovams į jų nurodytas banko sąskaitas ir į notaro biuro depozitinę sąskaitą, NŽT gavo antstolio patvarkymus, kuriais buvo areštuotos pardavėjams ne tik priklausančios, bet ir jiems mokėtinos lėšos.

„Po šių patvarkymų gavimo NŽT sutiko, jog lėšos, esančios notaro biuro depozitinėje sąskaitoje, būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą“, – teigė NŽT.

D.Valiulis teigia, kad toks NŽT paaiškinimas jam, kaip teisininkui, yra nesuprantamas.

„Galimai taip tik siekiama pateisinti NŽT klaidas. Antstolio patvarkyme buvo aiškiai nurodyta, kad antstoliui gavus informaciją apie skolininkų gautiną turtą ar pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, kuriems priskirtina ir valstybė, šis turtas/ piniginės lėšos (esamos bei būsimos) yra areštuojamas“, – pabrėžia D.Valiulis.

Galimai taip tik siekiama pateisinti NŽT klaidas, – teigia D.Valiulis.

Pasak jo, NŽT pozicija kelia abejonių dar ir dėl to, kad nepriklausomai nuo to, kad NŽT teigia patvarkymų nepažeidusi, pati NŽT vėliau pareikalavo 2 skolininkų, kuriems pinigai buvo išmokėti, juos grąžinti NŽT.

NŽT 15min patvirtino, kad siekdama bendradarbiauti ir padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją, tarnyba geranoriškai kreipėsi į sklypo pardavėjus prašydama pinigus grąžinti.

Tiesa, kol kas nė vienas skolininkas to nepadarė.

„Akivaizdu, kad NŽT pervestų pinigų skolininkai jai negrąžins. Jie kaip ir iki šiol, visais įmanomais būdais vengs skolos grąžinimo. Tačiau labiau nerimą kelia tai, kad dar ir valstybės institucijos padeda tai daryti. Šiuo metu su Mindaugu svarstome galimybę dėl NŽT veiksmų kreiptis į teismą, o dėl nesąžiningų savo turtą slepiančių skolininkų į prokuratūrą“ – advokato atsiųstame pareiškime cituojamas J.Valančiūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis