Kaip pranešė savivaldybė, iki šiol nuomos kaina buvo neadekvačiai maža, o skurdžiausiai gyvenantiems ji ir toliau bus kompensuojama.
Savivaldybės BNS pateiktais duomenimis, vidutiniškai socialinio būsto nuoma pabrango 76 proc. Pavyzdžiui, 2012 metais Šilainių mikrorajone esantis socialinis būstas buvo išnuomotas už 25 eurus, tuo tarpu perskaičiavus kainas, nuoma sieks 50 eurų. Vilijampolėse esančio daugiabučio gyventojai pagal 2013 metų sutartį mokėjo devynis eurus, perskaičiavus kainą, ji padidėjo iki 24 eurų.
Nuomos mokestis nebuvo perskaičiuotas tik tiems nuomininkams, su kuriais sutartys buvo sudarytos pernai.
Toks žingsnis buvo neišvengiamas Registrų centrui atnaujinus turto vertės skaičius.
„Pagal Vyriausybės nustatytą formulę perskaičiavus savivaldybės ir socialinio būsto nuomos kainą, jų gyventojams Kaune, kaip ir dalyje kitų Lietuvos miestų, gali tekti mokėti daugiau. Toks žingsnis buvo neišvengiamas Registrų centrui atnaujinus turto vertės skaičius. Už nuomą surinktos lėšos, kaip ir iki šiol, investuojamos į būstų atnaujinimą ir nekilnojamo turto fondo plėtimą įsigyjant naujų butų, kad laukiančiųjų eilės ir toliau mažėtų“, – savivaldybės pranešime teigia administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Nepaisant to, kad tokie būstai priklauso savivaldybei, mokestis kartą per metus perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Joje atsispindi būsto tipas, vertė, patogumai – infrastruktūra, komunikacijos ir kitos dedamosios. Šiuos duomenis pagal esamą situaciją atnaujina ir pateikia Registrų centras.
Anksčiau, net ir kintant minėtiems duomenims, Kaune nuomos kainos atnaujinamos buvo žymiai rečiau. Nuo šiol, siekiant neatsilikti nuo bendrų rinkos tendencijų, toks perskaičiavimas bus atliekamas kiekvienais metais.
D.Valiuko teigimu, šis pokytis sulaukė neigiamų dalies nuomininkų reakcijų. Vis dėlto jie apie pokyčius informuoti iš anksto – gruodžio-vasario mėnesiais.
Reikėtų suprasti, kad tokia pati nuomos kaina 15 metų išlikti negali. Tai tiesiog neatitinka rinkos realybės.
„Reikėtų suprasti, kad tokia pati nuomos kaina 15 metų išlikti negali. Tai tiesiog neatitinka rinkos realybės. Už nuomą surenkami pinigai skirti ne pasipelnymui, o socialinių ir savivaldybės būstų remonto, priežiūros darbams atlikti, sistemos tobulinimui ir naujų būstų pirkimui. Už naujai įsigyjamą turtą ir atliekamus darbus savivaldybė moka šiandienos rinkos kainomis, todėl iš nuomininkų prašyti dešimtmečio senumo sumų – tiesiog nelogiška“, – teigia D.Valiukas.
Sunkiau besiverčiantys asmenys ar šeimos gali gauti ir nuomos lengvatą. Jei asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) praėjusių metų pajamos, tenkančios vienam žmogui, per mėnesį neviršija pusantro valstybės remiamo pajamų dydžio, siekiančio 128 eurus, socialinio būsto nuomos mokestis gali būti sumažinamas iki 50 proc.
Pasak savivaldybės, šis pokytis taip pat paskatins gyventojus neužsibūti socialiniame būste ir žiūrėti į jį kaip į laikiną pagalbą, siekiant grįžti prie savarankiško gyvenimo.
Jau kuris laikas Kaune socialinis būstas suteikiamas terminuotam laikotarpiui – trejiems metams, šis laikotarpis esant poreikiui gali būti pratęstas.
Pasak savivaldybės, tai padėjo sumažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles ir užtikrinti, kad jo kur kas greičiau sulauktų tie, kam tokia parama išties skubiai reikalinga sunkiu gyvenimo periodu.
