„Formuotis jam (burbului – aut. past.) yra visos sąlygos – palankus bankų finansavimas, pozityvūs gyventojų lūkesčiai, alternatyvių investavimo krypčių stoka. Sostinėje šiuo metu yra didžiausia tikimybė sulaukti būsto kainų augimo, nes greta „pigių pinigų“ aplinkos faktoriaus yra pakankamai stiprūs fundamentalūs rodikliai, tokie kaip didėjantis gyventojų bei darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai ir pan.“, – rašoma „Inreal“ 2016-2017 metų rinkos apžvalgoje.
Sostinės rinka kaista
2016-aisiais sostinėje parduotų butų skaičius augo 13,3 proc. iki šiek tiek daugiau nei 11 tūkst. Tokį rinkos aktyvumą analitikai aiškina tuo, kad gyventojai, priešingai nei 2015-aisiais, priprato prie naujos valiutos ir elgėsi gerokai drąsiau investuodami į nekilnojamąjį turtą.
„Inreal“ analitiko Roberto Žulpos teigimu, „pigių pinigų“ aplinka sumažino pelningo investavimo alternatyvų skaičių, tad pasikeitus bankų finansavimo politikai, tikėtina, kad nekilnojamojo turto paklausa sumenktų, o kainos kristų.
„Vilniaus būsto rinką nuo kainų perkaitimo iš dalies gelbsti nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie aktyviai į rinką paleidžia naujų projektų taip amortizuodami galimą rinkos kaitimą“, – teigia jis.
Rekordiniai pardavimai
Trečdalį naujai Vilniaus rinkoje pasirodžiusių butų pasiūlė dvi bendrovės – „Realco“ ir „Hanner“.
Anot R.Žulpos, plėtotojai 2016 metais Vilniuje buvo aktyvūs – pirminei nekilnojamojo turto rinkai pasiūlė apie 4090 butų – 12,1 proc. daugiau nei 2015 metais. Trečdalį naujai Vilniaus rinkoje pasirodžiusių butų pasiūlė dvi bendrovės – „Realco“ ir „Hanner“.
Taip pat 2016-aisiais augo ir nekilnojamojo turto plėtotojų pardavimai – lyginant su 2015 metais, pernai perduota 12,4 proc. daugiau naujų butų. „Realco“ ir „Hanner“ teko daugiau nei ketvirtadalis naujos statybos butų pardavimų.
„Pirminėje rinkoje parduotų butų skaičius buvo didžiausias per paskutinius 9 metus ir vos 5 proc. mažesnis nei piko metu, 2007-aisiais”, – teigia R.Žulpa.
Vargu ar vystytojai ryšis stipriai didinti pardavimo kainas – labiau tikėtina, jog sieks greitesnio pardavimo“, – rašoma „Inreal“ apžvalgoje.
„Inreal“ skaičiavimais, nekilnojamojo turto plėtotojai įgyvendinę projektą gali tikėtis jį realizuoti per metus, todėl tai leis jiems ir toliau didinti kainas. Tačiau analitiko nuomone, dėl išorinių veiksnių ir noro parduoti, kad ir už mažesnę kainą, kainos neturėtų kilti žaibiškai.
„Egzistuojant daugybei geopolitinių bei ekonominių rizikų išorinėse rinkose, o taip pat neprofesionaliems investuotojams nukreipiant savo finansinius srautus į kitas turto klases, vargu ar vystytojai ryšis stipriai didinti pardavimo kainas – labiau tikėtina, jog sieks greitesnio pardavimo“, – rašoma „Inreal“ apžvalgoje.
Analitikas prognozuoja, kad jei šiemet sostinės nekilnojamojo turto rinkoje situacija išliks panaši, butų kainos turėtų augti dar apie 6-8 proc.
„Pigūs pinigai“ pasieks ir kitus miestus
R.Žulpos teigimu, kituose miestuose 2016 metais būsto rinka taip pat buvo aktyvesnė nei prieš metus. Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje mažiausiai dešimtadaliu daugėjo NT sandorių, vystytojai buvo dar aktyvesni – rinkai pasiūlė kelis kartus daugiau naujų butų, buvo stebimas jų kainų kilimas.
„Nors fundamentalių priežasčių kituose miestuose augti NT rinkoms yra mažiau nei Vilniuje, tačiau, panašu, kad ir ten taip pat pradeda veikti „pigių pinigų“ efektas“, – tikina R.Žulpa.
