Kitas NT rinkos segmentas, demonstravęs rekordinę paklausą, – teritorijos, kuriose galima vystyti NT projektus. Pagal investicijų sumų pasiskirstymą, teritorijų plėtrai įsigijimas 2016 metų pirmąjį pusmetį sudarė 29 proc. visų investicijų, o tai yra didžiausias rodiklis po krizės.
„Esant geriems vartotojų lūkesčiams, namų ūkių vartojimas išlieka vienu stipriausių ekonomikos augimo veiksnių. Kylant darbo užmokesčiui bei užimtumui, didėja namų ūkių perkamoji galia bei disponuojamosios pajamos. Vidutinis darbo užmokestis pernai didėjęs 6 procentais, tikėtina, taip pat sparčiai augs šiemet“, – sako Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento direktorius Tomas Varenbergas.
Anot jo, ieškant veiksnių, kurie paspartintų šalies ūkio augimą, didelės reikšmės įgyja eksporto perorientavimas į naujas ar perspektyvias rinkas.
Brangsta butai
Pasak „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, sostinėje šiuo metu yra didžiausias pavojus sulaukti dar vieno būsto kainų burbulo. Greta „pigių pinigų“ aplinkos yra pakankamai stiprūs fundamentalūs rodikliai, tokie kaip didėjantis gyventojų bei darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai – t.y. faktoriai, skatinantys paklausos augimą.
„Nestebina, kad butų rinkos aktyvumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias per keletą metų – įsigyti 2845 butai. Kita vertus, viskas labai greitai subliūkštų, pasikeitus bankų finansavimo politikai“, – teigia A. Antanavičius.
Vilniaus būsto rinką nuo perkaitimo iš dalies gelbsti NT plėtotojai, kurie aktyviai į rinką paleidžia naujų projektų taip amortizuodami galimą rinkos kaitimą. Vis dėlto, 2016 metų pirmąjį pusmetį vystytojai Vilniuje buvo mažiau aktyvūs – rinkai pasiūlė apie 1530 butų, o tai yra maždaug ketvirtadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau šiais metais naujos statybos butų per tą patį laikotarpį buvo parduota 19 proc. daugiau nei prieš metus.
„Inreal“ analitikų teigimu, vystytojai gali tikėtis vidutinio dydžio projektą realizuoti trumpiau nei per metus, o tai turėtų skatinti nuosekliai didinti pardavimo kainas.
Per šešis šių metų mėnesius naujos statybos butų kainos augo visuose segmentuose: ekonominėje klasėje padidėjo 4,4 proc. iki 1360 eurų už kv. m, vidutinėje – 1,2 proc. iki 1720 eurų už kv. m, o prestižinėje – 7,5 proc. iki 2730 eurų už kv. m.
Kituose miestuose pirmąjį šių metų pusmetį būsto rinka taip pat buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus. Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje daugėjo NT sandorių, vystytojai buvo aktyvesni – rinkai pasiūlė daugiau naujų butų, buvo stebimas jų kainų kilimas.
„Nors priežasčių kituose miestuose augti NT rinkoms yra mažiau nei Vilniuje, tačiau panašu, kad ir ten vis labiau pradeda veikti „pigių pinigų“ efektas“, – sako A. Antanavičius.
Didėja komercinio NT plotai
2016 metų pirmąjį pusmetį verslo centrų segmente didžiausią aktyvumą demonstravo Vilnius. Per artimiausius dvejus metus verslo centrų rinką papildys apie 158 240 kv. m nuomojamo ploto. Toks kiekis naujų patalpų neabejotinai augins laisvų vietų rodiklius, todėl nuomos kainos augimo artimiausius dvejus metus nereikėtų tikėtis.
Kaune vyko penkių nedidelių verslo centrų, kurie modernių biurų plotą papildys maždaug 9,9 tūkst. kv. m, statybos. Šie verslo centrai turėtų būti užbaigti 2016 metų pabaigoje ir 2017 metų pradžioje, tad, tikėtina, kad laisvų plotų rodiklis metų pabaigoje padidės maždaug iki 4-5 proc.
2016 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje buvo atidarytas 2 tūkst. kv. m ploto verslo centras. Per pusmetį tuščių vietų lygis, priešingai nei Vilniuje ar Kaune, padidėjo 1,6 proc. ir pasiekė 13,8 proc.
Teigiamos tendencijos prekybos segmente skatina NT vystytojus drąsiau atsigręžti į šį sektorių. 2016 metų pirmąjį pusmetį buvo baigti 20 tūkst. kv. m prekybos centro „Nordika“ (II etapo) statybos darbai. Vyko dviejų prekybos centrų statybos: Vilniuje – „Parkas Outlet“ rekonstrukcija bei naujas plėtros etapas, kuris papildys prekybos centrą 3 tūkst. kv. m ir „Mega“ prekybos centro plėtra Kaune, po kurios rinkai bus pasiūlyta apie 30 tūkst. kv. m papildomo prekybinio ploto. Apie planus plėtoti naujus prekybos centrus yra paskelbęs Latvijos prekybos tinklas Depo. Planuojamos ir antrojo „Akropolio“ statybos buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje Vilniuje.
Pramonės segmente nuotaikos niūresnės. Vertinant ateities perspektyvas, vieninteliame Vilniuje galima įžvelgti potencialo naujiems moderniems logistikos centrams atsirasti, nes paklausa sandėliavimo patalpoms išlieka stipri, neišnuomotų plotų vos keli procentai. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje dėl atsilaisvinusių patalpų ir naujos plėtros tuščių vietų rodiklis pasiekė 16-17 proc. Tai rimtas signalas, kad sandėliavimo rinka darosi perteklinė, ypač kai tuščių vietų rodiklis nemažėja jau kuris laikas.
2016 metų pirmąjį pusmetį stipriai išaugo teritorijų, kuriose galima vystyti NT projektus, paklausa. Per analizuojamą laikotarpį Lietuvoje buvo sudaryti ne mažiau kaip 25 brangesni nei 1 mln. eurų sandoriai, kurių metu įsigyta teritorijų plėtrai už maždaug 76,4 mln. eurų. Didžiausia teritorijų plėtrai paklausa – Vilniuje. 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinei teko apie 58,5 mln. eurų arba 76 proc. visų investicijų, nukreiptų į teritorijų plėtrai įsigijimus Lietuvoje.
