Kelerius metus raminti, kad dauba Bitėnų gatvėje kaip buvo, taip ir liks žalioji zona, pilaitiškiai dabar piktinasi: parkas šioje vietoje nebuvo įteisintas, o suformuotas žemės sklypas grąžintas savininkams. Ir čia jau tvarkomasi naujai – pirmiausia išardyta vaikų žaidimų aikštelė, esą taip panoro šeimininkas.
Bijo statybų
Pilaitės gyventojų grupėje feisbuke diskutuojama, kad netrukus ir tvora išdygs – juk savininkas su savo sklypu gali daryti, ką nori, tad nukėlęs vaikų žaidimų aikštelę tikrai gali norėti turėti uždarą teritoriją.
Šis parkas – tai žalia erdvė, apsodinta medžiais. Ją dar sovietmečiu įkūrė Gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrija „SALEKS“. Ten kažkada, kai Pilaitėje statė pirmuosius namus, stovėjo statybininkų vagonėliai, teritorija buvo apleista, tad sumanyta sutvarkyti ją ir paversti atviru parku.
Pastaraisiais metais sklypu kaip sporto aikštynu naudojosi ir šalia esančios privačios krikščioniškos gimnazijos bendruomenė, mėgo ir Pilaitės gyventojai.
Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė, raminusi gyventojus, kad parkas šioje vietoje išliks, jo neįteisino. Kaip sako Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė, savivaldybė nespėjo įteisinti ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) grąžino šią žemę kaip privačią nuosavybę.
Vilniaus bendrajame plane tai rekreacinė teritorija. Pagal tai savininkai negali statyti gyvenamųjų namų, turėtų keisti žemės paskirtį, – sakė J.Gadliauskienė.
„Kol kas Vilniaus bendrajame plane – ir buvusiame, ir naujai parengtame, nurodoma, kad tai rekreacinė teritorija. Pagal tai savininkai, o jų yra nemažai, negali statyti gyvenamųjų namų, turėtų keisti žemės paskirtį. Bet dabar Teritorijų planavimo įstatymas suteikia daug teisių administracijos direktoriui, tad žemės paskirtis gali būti pakeista“, – nuogąstavo bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, geriausias sprendimas būtų, jeigu Vilniaus savivaldybė išpirktų šį sklypą ir paliktų čia parką, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymą želdiniams paimti sklypą visuomenės reikmėms nėra įmanoma.
J.Gadliauskienė teigė, kad Seime parengtas tai leidžiantis įstatymo pakeitimo projektas, jam jau pritarė Vyriausybė, tačiau vėliau jis įstrigo Seimo Kaimo reikalų komitete.
„Socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“, – taip skambėtų pakeistas Žemės įstatymo 45 straipsnis.
Įspėjo neinvestuoti
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas patvirtino, kad išpirkti šio sklypo savivaldybė nebegali. Tačiau esą tiek pagal dabar galiojantį senąjį Bendrąjį planą, tiek pagal rengiamą naująjį ši teritorija yra žalioji zona, tad statybos čia nėra leidžiamos.
„Tiek galiojančiame Bendrajame plane, tiek naujajame Bendrajame plane ten yra želdynų zona, kuri reglamentuoja, kad tai ir išliks medžių, žolės ir poilsio vieta. Yra galiojantis senas detalusis planas tai teritorijai, kuris leidžia visuomeninės paskirties stovyklautojų namus pastatyti. Bet visuomeninė paskirtis reiškia, kad privatus vystytojas bet kokiu atveju to daryti negalės. Keisti ir daryti naują detalųjį planą, kuris prieštarautų Bendrojo plano statiniams, yra neįmanoma“, – tikino V.Mitalas.
Tačiau, kaip sako vicemeras, kyla klausimas, kodėl NŽT, nekreipdama dėmesio į jokius savivaldybės patvirtintus ar ruošiamus tvirtinti planus, tokiu būdu vykdo žemės grąžinimą.
Rekomenduoju nepirkti to sklypo, nes turėtojai tikrai suinteresuoti juo atsikratyti. Nebent esate mecenatas ir nusipirkęs tą sklypą padovanotumėte savivaldybei.
Savivaldybės atstovai ketina susitikti su sklypo savininkais ir kalbėtis apie teritorijos ateitį.
Anot jo, dėl šios priežasties pilaitiškiai gali likti ramūs. Taip pat V.Mitalas rekomendavo nesusigundyti galimybe sklypą įsigyti ar kaip kitaip investuoti į galimus projektus jame: „Rekomenduoju nepirkti to sklypo, nes turėtojai tikrai suinteresuoti tokiu sklypu atsikratyti. Nebent esate mecenatas ir nusipirkęs tą sklypą padovanotumėte savivaldybei.“
V.Mitalas žada, kad vaikų žaidimų aikštelei vietą Pilaitėje ras – ji turėtų atsirasti vos už kelių šimtų metrų nuo dabartinės vietos. Tačiau, anot vicemero, pirmiausia bus aiškinamasi, kodėl savivaldybės specialistai „taip greitai ir kruopščiai savininko prašymą nukelti vaikų žaidimų aikštelę įvykdė“.
NŽT: sklypas visuomenės reikmėms yra šalia
Savo ruožtu NŽT aiškina, kad savivaldybė šalia yra suformavusi kitą sklypą želdiniams, todėl šis minimas sklypas ir buvo suformuotas kaip grąžintinas.
Kaip teigiama NŽT pateiktame komentare, teritorija tarp Bitėnų g. ir Salotės g. patenka į Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją ir nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu, t.y. žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
O galiojančiame Vilniaus m. savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, kaip aiškina NŽT atstovai, ši teritorija priskirta gyvenamosioms teritorijoms: „Atkreiptinas dėmesys, kad ši teritorija priskiriama funkcinei zonai – intensyviai naudojami želdiniai – tik šiuo metu naujai rengiamame Bendrajame plane.“
NŽT pateikė chronologiją, kaip buvo kalbamasi su Vilniaus miesto savivaldybe dėl šio sklypo: „2016-12-01 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo NŽT Vilniaus m. skyrių apie gautą Pilaitės bendruomenės prašymą suformuoti viešąją erdvę tarp Bitėnų ir Salotės g. (pridedamame plane – kairėje pusėje).
2017-01-09 NŽT Vilniaus m. skyrius informavo Vilniaus m. savivaldybės administraciją, kad atsižvelgiant į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-06 įsakymą „Dėl sklypo tarp Salotės ir Bitėnų gatvių plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų, tvirtinimo“ šioje teritorijoje jau 2015 m. buvo suformuotas kitos paskirties 1,7741 ha žemės sklypas (pridedamame plane – dešinėje pusėje), naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-27 prašymą buvo priimtas sprendimas dėl šio žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo.“
Tarnybos teigimu, Vilniaus m. savivaldybės administracija 2017 m. buvo informuota apie jau 2015 m. „jos pačios prašymu suformuotą sklypą viešajai erdvei (pridedamame plane – dešinėje pusėje) miesto ir Pilaitės bendruomenės reikmėms, todėl formuoti dar vieną papildomą sklypą (pridedamame plane – kairėje pusėje) viešajai erdvei nėra pagrindo“.
Taip pat Vilniaus m. savivaldybės administracija, tvirtina NŽT, buvo informuota, kad ši teritorija patenka į buvusio Salotės rėžinio kaimo teritoriją ir joje bus suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra Salotės rėžinio kaimo pretendentams.
„Šiuo konkrečiu atveju visi NŽT sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, galiojančiu Bendruoju planu, vadovaujantis aukščiau minėtais Vilniaus m. savivaldybės administracijos įsakymais ir prašymais. Visa ši informacija dar 2017 m. buvo išsamiai pateikta Vilniaus m. savivaldybės administracijai, tačiau NŽT nėra žinoma, kodėl savivaldybė apie tai galimai neinformavo Pilaitės bendruomenės“, – teigiama NŽT komentare.
2015 m. suformuotas sklypas viešajai erdvei miesto ir Pilaitės bendruomenės reikmėms, todėl formuoti dar vieną papildomą sklypą viešajai erdvei nėra pagrindo.
Ieškojo paskolos vystymui
Nors Vilniaus vicemeras ragina į sklypą neinvestuoti, tai jau buvo kviečiama daryti.
Apie tai J.Gadliauskienė savo „Facebook“ paskyroje rašė jau prieš kelias savaitės: „Ilgą laiką bendrijos „Saleks“ puoselėtas parkas neliko be dėmesio. Savivaldybei nespėjus įteisinti parko statuso, NŽT grąžino žemę savininkams ir šiuo metu įmonė „Nordstreet“ kviečia investuoti į projektus šioje teritorijoje. Trumpai kalbant, niekšybė, kai iš visuomenės gudriu būdu bandoma atimti gyvybiškai svarbias rekreacines vietas.“
Nordstreet.com puslapyje rašoma, kad investavimo tikslas – „naujai formuojamo sklypo kaip investicinio projekto ir žemės paruošimo statybos darbų eigos finansavimas“, reikalinga suma siekia 180 tūkst. eurų, tačiau investuoti jau nebegalima, kadangi „baigėsi investavimui skirtas laikas“.
Kaip rašoma puslapyje, investuotojų iš viso yra 153.
Specialistai įspėja
Nekilnojamojo turto ekspertai žvelgdami į pasiūlymą gūžčioja pečiais. Konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas teigia matantis pasiūlyme daug rizikų.
„Jeigu bankai sako, kad finansuos 40 proc., nuosavų lėšų reikia turėti 60 proc. O čia jie sako, kad net 40 proc. savų lėšų neturi, susimeskite visi, kas gali. Jie padarys sklypo įkeitimą ir jei kas neišeis, patys investuotojai liks kalti, teturės tą sklypą. Įveda daugiasavininkiškumą“, – sakė jis.
M.Kulbokas tikino plačiai situacijos komentuoti nenorintis, nes nemato visų detalių, tačiau vis tiek tokią investiciją vertina kaip nesaugią.
„Pradinėje stadijoje žada 11,5 proc. grąžą, nors neturi, iš ko grąžinti, tame matau dar didesnę riziką. Kai ateina į sutelktinį fondą daiktai, kurie jau pradėti, statomi ar juos statys, o pinigus gaus turtą pardavus, tada suprantu, iš ko galima tikėtis grąžos. O iš ko čia? Iš ko grąžins? Atrodo, čia siūlo katę maiše“, – įsitikinęs jis.
Pradinėje stadijoje žada 11,5 proc. grąžą, nors neturi, iš ko grąžinti, tame matau dar didesnę riziką, – sakė M.Kulbokas.
Jam pritaria ir Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas. Jis atkreipia dėmesį, kad beveik visas žemės sklypas patenka į žaliąją zoną. Anot jo, tai reiškia, kad nei komercinė, nei gyvenamoji plėtra tokio statuso teritorijoje neturėtų būti leidžiama.
„Remiantis rengiamu 2020 metų Vilniaus miesto bendruoju planu nedidelė dalis sklypo patenka į VAR-7-1 intensyvaus užstatymo zoną, kurioje leidžiamas užstatymo intensyvumas iki 1,2. Šios dalies dydis, remiantis Vilniaus m. sav. interaktyviais žemėlapiais, sudarytų apie 0,35 ha, kur išplėtoti numatytus 10 tūkst. kv. m būtų sudėtinga. Tačiau toks matavimas tėra preliminarus, tad reikėtų susipažinti su planavimo dokumentais, kurie šiuo metu sutelktinio finansavimo platformoje nėra viešai prieinami“, – tikino jis.
Be to, T.S.Kvainicko nuomone, iškeltas finansavimo tikslas „naujai formuojamo sklypo, kaip investicinio projekto, žemės paruošimo statybos darbų eigos finansavimas“, gali reikšti ir teisinio statuso tvarkymą – keitimą.
„Detaliojo plano nėra. Ką tai reiškia investuotojams? Tai, kad jie turėtų labai atidžiai susipažinti su projektu ir įvertinti visas galimas jo rizikas. Lėšų pritraukimo etape susidomėjusiems investuotojams turėjo būti pateikiamas projekto vertinimas, kuriame nurodoma, kokiu būdu yra numatyta teritorijos plėtra. Tačiau dabar šis finansavimo etapas jau yra įvykdytas, todėl prieigos prie vertinimo ataskaitos nebeliko ir detaliau komentuoti nemačius dokumento būtų neetiška“, – tikino jis.
